„Gerųjų rusų“ liberalusis imperializmas erzina kaimynus

Neseniai dalyvavau vienoje iš Baltijos šalių vykusioje konferencijoje, kurioje buvo diskutuojama apie demokratiją ir žmogaus teises Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Joje kalbėjo žymus rusų išeivis, aršus Vladimiro Putino režimo priešininkas, padaręs puikią kultūrinę karjerą. Konferencija nebuvo vieša, todėl vadinsiu jį Andrejumi. Joje buvo kalbama apie Rusijos ateitį: ar ši subyrės, ar galėtų, ar turėtų taip įvykti? Kad ir kokios būtų kitos po Rusijos atsiradusios valstybės ar dariniai, jos galėtų būti paprastesnės kaimynės. Andrejus atmetė šį klausimą kaip nereikšmingą ir nenaudingą. Jums bus sunku įtikinti rusus priešintis V. Putino režimui, jei pasisakysite už šalies sunaikinimą.

Paspaudžiau šiek tiek stipriau. Dėl konteksto, nesunku suprasti, kaip (iš principo) Baltarusija galėtų tapti normalia Europos šalimi. Jai tereikėtų atsikratyti Aliaksandro Lukašenkos diktatūros ir išsivaduoti iš Kremliaus gniaužtų. Taip pat nesunku suprasti, kaip Ukraina galėtų tapti normalia šalimi. Ji buvo pakeliui į tai, kol prieš metus prasidėjo plataus masto V. Putino puolimas. Jei kovos baigsis, o Europos Sąjunga ir NATO pasiūlys jai narystę, Ukraina gali tapti laiminga, stabili, klestinti ir demokratiška.

Bet Rusija? Tai jau kitas klausimas. Kaip knygoje „Vidinė kolonizacija“ (Internal Colonization) teigia istorikas Aleksandras Etkindas, šimtmečius Rusijos valdovai su savo žemėmis elgėsi taip, kaip kitos šalys elgiasi su savo kolonijomis. Grobuoniškas, savavališkas centrinės valstybės valdžios vykdymas yra Rusijos vidaus bėdų šaknys. Santykius su kaimyninėmis šalimis apsunkina (švelniai tariant) imperinės ambicijos ir neurozės.

Taigi, paklausiau, kaip diskusija apie buvusį imperializmą ir būsimą (galbūt) dekolonizaciją dera su Rusijos opozicijos pasaulėžiūra?

Atsakymas mane pribloškė. Imperializmas, tvirtino Andrejus, yra nesenas V. Putino režimo propagandos produktas. Jis neturįs jokių šaknų rusų mąstysenoje. Jis išnyksiąs taip pat greitai, kaip ir atsirado. Savo teiginį jis pagrindė asmenine patirtimi. Jis sakė, kad gyvendamas sovietmečio Maskvoje tokio imperializmo nematė.

Tai sukėlė netikėjimo bangą. Andrejaus karta buvo sovietų vadovaujamos invazijos į Čekoslovakiją, karo padėties Lenkijoje, invazijos į Afganistaną, kruvinų susirėmimų Lietuvoje, Latvijoje ir Sakartvele, kai žlugo Sovietų Sąjunga, ir dviejų Čečėnijos karų, kuriuos kariavo posovietinė Rusija, liudininkė. Dar svarbiau tai, kad jis kalbėjo šalyje, kuri buvo okupuota grasinant ginklu, neteisėtai aneksuota, dešimtmečius sąmoningai buvo naikinama jos kultūra, istorija, kalba ir etninė tapatybė.

Paėmiau mikrofoną: „Sakote, kad nematėte jokio imperializmo. Manau, kad žmonės čia jį matė.“

Mano pašnekovas atrodė kiek sutrikęs. Jis pripažino, kad Baltijos šalyse galbūt būta tam tikro imperializmo, nors pats tiesiogiai to nematė. Tačiau šį epizodą jis vertino veikiau kaip atminties spragą, o ne kaip grubų nejautrumą šalies, suteikusios jam prieglobstį nuo persekiojimo, atžvilgiu. Netikiu kolektyvine kalte. Tačiau manau, kad kiekvienas, turintis profesinių reikalų su užsienio šalimi, turėtų pasistengti sužinoti svarbius istorijos momentus. Būdamas Baltijos regione, visada atkreipiu dėmesį į 1935 metų Anglijos ir Vokietijos jūrų laivyno susitarimą. Šiuo susitarimu su Hitleriu Didžioji Britanija išvedė Karališkąjį laivyną iš regiono ir atidavė jį į dviejų žudikiškų diktatūrų rankas.

Priešintis V. Putino karui (ar bent jau nenorėti jame kariauti) yra geriau nei priešingas variantas. Tačiau tikra politinė reforma Rusijoje reikalauja gilesnės diagnozės ir skausmingesnio recepto. Užsieniečiai, ypač iš tų vietų, kurios buvo rusiškojo ar sovietinio imperializmo aukos, tai pernelyg gerai supranta. O Rusijos opozicija? Nelabai.


Šiame straipsnyje: karas Ukrainoježmogaus teisėskonferencija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių