Gyventi dabar. Su „korone“.

Pernai visi užsidarėme ir drebėjome bijodami net praeivio šešėlio – o gal koroninis? Paskui ištiko vasara. Beveik tokia pat, kaip ir visada, tik su apkarpytomis atostogų galimybės. Lengvabūdiškai pračirpinę kaip tie žiogeliai, rudenį sulaukėme ne tik Seimo rinkimų, bet ir gerokai stipresnio koronės smūgio į paširdžius. Viena valdžia benueinanti – paskui tegul ir tvanas. O ir naujai atėjusi, panašu, nesiruošė. Ėmė lįsti pračirpintos vasaros vaisiai: kai norintieji registruotis tyrimų beviltiškai užkimšo 1808, susigriebta, kad vis dar negalima registruotis internetu. Juokinga net paaugliui – buvo galima padaryti seniausiai, bet… Ėmė lįsti susirgimų skaičių neatitikimai, "paslėpti koroniniai lavonai", kurių kažkas kažkur laiku nesuskaičiavo. Kitos ligos pamirštos, žmonės pas gydytojus neprisibeldžia. Jaučio odos neužtektų viskam surašyti...

Ir iki šiol niekas garsiai nepasakė, kad reikia ne laukti, kol bus, kaip buvę, o gyventi. Su visomis koronėmis ir kitais baubais, apie kuriuos dar nesame girdėję.

Pavasarį išbandžiusios nuotolinio mokymo iššūkį, rudenį mokyklos įsileido mokinukus į naujai sukurtus mokymosi burbulus, deja, neilgam. Nepatogūs paaugliai uždaryti namie ir pamiršti nuo pernai lapkričio – tegu džiaugiasi kompais. Kam čia įdomu, kad stogeliai jiems čiuožia, kad tėvai eina iš proto? Pačių skęstančiųjų reikalas.

Mokslo metams baigiantis vėl prasidėjo naujo dviračio išradimai: gal kažkam leidžiame mokytis? Gal kaupiniais testuojame? Kur testuosime ir kiek pajėgsime? Who cares, kaip anglakalbiai sako. Svarbu nestabdyti išradimų traukinio – svarbu ką nors daryti! O čia dar tėvai, susikišę pagaliukus į nosis: šalin rankas nuo mūsų vaikų! Beveik koronės trileris – kas ką?

Studentai? Jiems tikrai nėra skirtumo – gali nuotoliniu mokslus krimsti. Pažiūrės filmukų ir išmoks operuoti ligonius, o paskui gal jau nebus koronės ir galės visko mokytis, kaip seniau.

Tam koronės dumble tie eksperimentiniai dviračiai tokie šleivi… Vargiai išvažiuosime iš ten, kur įklimpę. Ir iki šiol niekas garsiai nepasakė, kad reikia ne laukti, kol bus, kaip buvę, o gyventi. Su visomis koronėmis ir kitais baubais, apie kuriuos dar nesame girdėję. Iš dumblo ištrauks skiepai? Tikėkimės.