Gyventi ir leisti gyventi

Džiaugiuosi už šiuolaikinius vaikus. Atmetus tokius baubus kaip planšetės, pakeitusios spalvinimo knygeles, ar "YouTube" – pasaką skaitančią mamą, jų vaikystėje esama ir teigiamų aspektų. Vienas jų – patyčių prevencija, kuriai, man regis, šiandien skiriama kiek daugiau dėmesio ir išmonės negu tuomet, kai mokyklos suolus trynė manoji karta.

Paradoksalu, bet nors pačiai (kaip turbūt dažnam moksleiviui) tikrai yra pasitaikę dienų, kai iš mokymo įstaigos pareidavau nubliautu veidu, šiandien priežasčių beveik nebepamenu. Užtat labai ryškiai atmintyje iki šiol įstrigę idiotiški pretekstai, dėl kurių per dantį kolektyviai traukdavome kitus. Tarp jų – nieko išskirtinio, vaikai juk tyčiojasi iš tų, kurie kiek kitokie. Apkūnesni, keistokai kvepia, kalba su akcentu, rengiasi ne kaip visi, neatitinka griežtų reikalavimų, koks turi būti tikras berniukas ar tikra mergaitė. Būdamas vaiku dar nelabai suvoki, kad ir su tuo autsaideriu, tebūnie visiška tavo priešingybe, turite šį tą bendra – jausmus. Jis irgi gyvas. Ir gal tai tu jam atrodai kažkoks keistas. Tačiau abu turite teisę gyventi. Ramiai ir be žodinių išpuolių ar juoko pavymui.

Norisi tikėti, kad dauguma tų, su kuriais per paskutinį skambutį atsisveikindama susimojavau aš, šiandien subrendę pakankamai, jog tai suprastų. Tikiuosi, nebeprunkščia į kumštį, išgirdę aukštesniu balsu ir kiek manieringiau kalbantį vyrą. Nebešnabžda draugeliams į ausį užgaulių juokelių, pamatę moterį kultūristę. Nebeklijuoja etikečių bendradarbiui, kuriam patinka rengtis vien spalvingais drabužiais, kuriuos nusimezgė pats iš nuosavo šuns vilnos.

Kai žmogus patiria gyvenimą, kardinaliai besiskiriantį nuo jo, ima trupėti tvirtovė, kuri vadinasi "Aš žinau geriausiai".

Ir vis dėlto nereikia toli ieškoti pavyzdžių, kad patyčios – ne vystyklai, kad kiekvienas iš jų su amžium išaugtų. Štai sėdi karštą vasaros dieną lauko kavinėje, matai artėjančią apkūnesnę merginą, išdrįsusią užsidėti šortus, ir jau girdi kūmutes prie gretimo stalo pašaipiai sakant: "Žiūrėk, kokia gražuolė!" Ar nuo galvos iki kojų išsitatuiravęs vyrukas, kuriam būtinai kas nors pajus pareigą pamoralizuoti, kaip jis, kvailys, savo kūną susigadino. O komentarai internete – išvis atskira respublika, kuriai apkeliauti vargu ar pakaktų gyvenimo (ir noro).

Štai dėl to labai mėgstu bendrauti su daug tolimų kraštų apkeliavusiais žmonėmis. Arba jei ne fiziškai, tai bent jau mintimis po knygų pasaulį paklajojusiais. Ne tik dėl įdomių istorijų, bet ir filosofijos, kurią tokie pašnekovai dažniausiai būna prisijaukinę. Kai žmogus patiria gyvenimą, kardinaliai besiskiriantį nuo jo, ima trupėti tvirtovė, kuri vadinasi "Aš žinau geriausiai". Pamačiusį Azijos gatvėse altorėlius su limonadu, skirtu dievams, maisto turgus, kuriuose vabalai – ne radinys higienos kontrolei, o delikatesinė prekė, ar šeimas, kuriose melstis penkiskart per dieną – normalu, mažai kas stebina neigiamai. Ir jei į tokį žmogų žiūri su pagarba bei teigiama emocija, jis nesukinės pirštu prie smilkinio tau – net jei vietoje skrybėlės ant pakaušio esi prisitvirtinęs ananasą. O jei dar turi ką papasakoti, žiūrėk, gal net išmoksite vienas iš kito kažko naudingo ir paaiškės, kad ananasas – ekologiškas ir patogus galvos apdangalas.

O štai kai egzistuoji kaip arklys, užsidangstęs akidangčiais, nesiliauji galvoti, kad tai, koks esi, kaip gyveni ir mąstai tu – tobulas pavyzdys. Ir kiekvienam, netelpančiam į tuos rėmus, mėgini skaudžiai parodyti, kur jo vieta. Aiškini, su kuo tuoktis, nes kitokia meilė negu tavo – netikra, nurodinėji, kokią šukuoseną nešioti, nes įmantresnė – išsidirbinėjimas, ar kam melstis, nes du dievai po vienu stogu arba vienos valstybės perimetre juk tilpti negali. Tarsi vaikas, kuris nepažįstamą objektą iškart laiko grėsmingu, todėl geriau pirmas puls, kad tik nekiltų grėsmės tam, ką taip gerai žino.

Tai štai, tikiuosi, kad dabartinė jaunoji karta, tebūnie ir per išmaniojo ekraną, pamatys, jog pasaulis didžiulis bei margaspalvis. Ir neapsiriboja vien jų laiptine. O kartu vis dažniau primins tai ir savo tėvams bei seneliams, jei šie netyčia primiršo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

darwin

darwin portretas
Kova prieš patyčias ar netolerancija yra kova prieš vėjo malūnus. Žmonės nori dominuoti ir tai daro ir darys įvairiais būdais, tai kaip naturali atranka, stipresnis suėda silpnesni, tik žmonės išvystė įvairesnių būdų perteikti ta kovą ne vien fiziškai. Taspats ir su pinigais, santykiais ir visa kita. Visi nori maksimizuoti savo galią kitų saskaita.

Adelė

Adelė portretas
Pastebėjimas: galima už kažką suvalgyti sriubą, sušluoti šiukšles, bet džiaugtis derėtų "dėl vaikų"

xxx

xxx portretas
pastebejimas -jis ar ji -nesvarbu,yra asmuo perpildytas pavydo ir nuodu kuriais pats ar pati pasprinks ,linkiu issipildimo
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    5
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    3
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    1
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    2
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
Daugiau straipsnių