- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kad ir kiek, kad ir kur besislėptumėte, jei keliate grėsmę mūsų žmonėms, Jungtinės Valstijos jus suras ir pašalins. Maždaug tokiais žodžiais JAV prezidentas Joe Bidenas palydėjo žinią apie „Al Qaeda“ smegenimis vadinto Aymano al Zawahirio sunaikinimą.
Tikslinis smūgis į namo Kabule balkoną ne tik įvykdė teisingumą, kurio laukė tūkstančių Rugsėjo 11-osios ir paskesnių teroristinių išpuolių aukų artimieji. Jis užkirto kelią naujoms šio žmogaus inicijuotoms atakoms prieš kitatikius, parodė jo pasekėjams: kad ir kiek mūšių laimėtų blogis, pergalę kare švenčia gėris.
Jei raketų „Hellfire“ smūgiai nebūtų sudėtingos du dešimtmečius trukusios žvalgybinės operacijos išdava, naiviai tikėtume, jog panašiomis akcijomis galima būtų pagreitinti Ukrainos pergalę. Vis dėlto įsitikinti tuo, kad prieš putinistinę Rusiją it prieš „al Qaeda“ turi būti taikomi visi, taip pat ir nekonvenciniai kovos metodai, regis, net didžiausi skeptikai turėjo pakankamai progų.
Kone tiesioginiame eteryje vykdoma kastracija ir palaikų niekinimas, demonstratyvus įkaitų žudymas ugnimi, – panašias žinutes civilizuotas pasaulis iki šiol gaudavo tik nuo islamo teroristų. Naikinti civilius, užkariauti svetimas žemes bet kokia kaina, savo vėliavą iškelti kad ir ant griuvėsių, – tokį siaubą vos prieš keleris metus pasauliui kėlė kalifatu Europą paversti grasinę „Islamo valstybės“ smogikai. „Al Qaeda“ kitatikius žudė teatralizuotais masiniais išpuoliais. Šių organizacijų keliama grėsmė suvaldyta ne derybomis ar telefoninės psichologinės konsultacijos seansais, bet antiteroristinėmis priemonėmis. Kodėl Kremliaus smogikų atveju manoma kitaip?
Per penkis invazijos mėnesius Rusija sunaikino Ukrainoje šimtus ligoninių, mokyklų, ištisus daugiabučių kvartalus, degina pasėlius, sistemingai pažeidžia tarptautinę karo teisę, – ar tai ne pakankami argumentai, pakartoti tai, ką neseniai įvardijo ir Lietuvos Seimas: V.Putino valdoma Rusija yra teroristė valstybė.
O gal Mariupolio teatras su milžinišku užrašu „Vaikai“ labai skiriasi nuo Pasaulio prekybos centro, į kurį rėžėsi A.al Zawahirio pakalikai? Bučos žmonių gyvybės mažiau vertingos nei jo inicijuotų 2005 m. teroro išpuolių Londone aukų? Vieša ukrainiečio kario kastracija – menkesnis nusikaltimas nei žurnalisto Danielio Pearlo giljotinavimas 2002-aisiais? Ukrainiečio palaikų tampymas pririšus prie automobilio skiriasi nuo analogiško JAV karių niekinimo po „Al Qaeda“ vėliava?
Kad ir kokia kalba bekalbėtų teroristai, savo politinių tikslų jie siekia skleisdami baimę ir siaubą tarp civilių. Rusija būtent tai ir daro Ukrainoje.
Neseniai JAV Senatas paragino Valstybės departamentą priskirti Rusiją terorizmą remiančių valstybių kategorijai. Atstovų Rūmai spaudžia J.Bideno administraciją įrašyti Rusiją į vieną gretą su Iranu, Kuba, Šiaurės Korėja, Sirija ir palengvinti platesnio masto apribojimų taikymą. Deja, bet rusiškomis dujomis apsvaigintoje, Kremliaus peniukšliais turtingoje Europoje šiuo klausimu rimtos diskusijos nevyksta. Pirmuoju smuiku groja vadinamieji realistai, aiškinantys, esą netinkamas tonas sumažintų diplomatinio susitarimo su Maskva tikimybę. Tačiau tiesa kita. Diplomatiją Kremlius laiko silpnumo įrodymu, o tylą – pritarimo tęsti terorą ženklu.
Vasario 24-osios invazija tapo įmanoma dėl to, kad mūsų partneriai Vakaruose pernelyg ilgai gyveno įsivaizduodami, jog juos nuo Rusijos saugo geležinė uždanga.
Diplomatiją Kremlius laiko silpnumo įrodymu, o tylą – pritarimo tęsti terorą ženklu.
Nuo tada, kai V.Putinas tapo premjeru, o vėliau prezidentu, kai Vakarų lyderiai jo akyse ieškojo atsakymo į klausimą „Who is Mr.Putin?“, jis įvykdė daugybę karo nusikaltimų. Jis sugriovė Grozną 1999-aisiais, užpuolė Gruziją 2008-aisiais, 2014-aisiais pirmą kartą įsiveržė į Ukrainą ir okupavo jos dalį, po metų jau Sirijoje griovė miestus ir žudė žmones. Keistas Vakarų nenoras Rusijos terorą pavadinti teroru sudarė prielaidas Kremliui manyti, kad Ženevos konvencija ir kitokie tarptautiniai susitarimai – bailiams, o ne maskvėnams.
Jei iš laiko perspektyvos tragikomiškai atrodančio vadinamojo Normandijos formato dalyves Prancūziją ir Vokietiją tenkino Rusijos primesta nuostata, esą ji niekaip nesusijusi su 2014 m. invazija į Ukrainą, kodėl Kremlius negalėjo tikėtis, kad 2022-ųjų vasarį Paryžius ir Berlynas manys taip pat?
Kiekvienas naujas sugriautas gyvenamasis namas Ukrainoje, naujas vardas žuvusių vaikų sąraše, ekshumuotas nukankinto civilio kapas, – tai padrąsinimai Briuseliui, Madridui, Romai ar Berlynui pagaliau atsakyti į klausimą „Who is Mr.Putin?“. Jis – teroristas, vadovaujantis teroristinei valstybei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina10
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...