Britanijoje, kitaip nei Prancūzijoje ar JAV, protesto prieš centro politines jėgas balsai nėra išsisklaidę tarp kraštutinės kairės ir kraštutinės dešinės. Konkrečiai nėra kraštutinės dešinės, kurią Prancūzijoje atstovavo Marine Le Pen, o JAV – Donaldas Trumpas, tad protesto balsas gali atitekti leiboristams.

Kodėl nėra dešinės? Nes britų konservatoriai susimovė – nustūmė "Brexit" vėliavnešį Borisą Johnsoną į šoną, o į jo vietą įkišo centristinių pažiūrų Theresą May. Ar tie, kurie balsavo už "Brexit", nori matyti premjero poste (centristę) Th.May? Galima tuo suabejoti. Centro partijos Europoje patiria vieną krizę po kitos. Net ir Lietuvoje...

Maža to, toriai visiškai nejaučia tautos, kuriai atstovauja. Juk niekas jų neragino rengti referendumo dėl pasitraukimo iš ES, o jie surengė, galvodami, esą tauta nuspręs "kaip reikia" (t.y. likti ES). Dabar niekas jų nevertė šaukti pirmalaikių rinkimų, bet ir vėl... Absoliutus apsiskaičiavimas. Torių populiarumas tirpsta. Ir net jei jie laimės, tikėtina, gali neturėti reikalingos persvaros parlamente.

Pagaliau ne tik konservatorių klaidos lėmė leiboristų atgimimą. Nors daugelis buvo J.Corbyną nurašę – tikėtasi, esą šis atsistatydins po rinkimų, mat juos pralaimės, dabar atrodo, jog politikos veteranas tampa dar didesniu galvos skausmu tradiciniam politiniam elitui. Jo kritiški teiginiai apie karus užjūriuose, siekiai kurti gerovės valstybę ir renacionalizuoti dalį valstybės turto, rodo aiškų J.Corbyno norą išvesti leiboristus iš centro, išgryninant tikrąją, kairiąją šios partijos ideologiją.

Be abejo, anksti sakyti, kad J.Corbynas – naujasis Europos Olofas Palme (velionis Švedijos premjeras, tikras socialistas). Bet jis tikrai nėra panašus į (centristus) Tony Blairą ar Gordoną Browną.