Kreipsis į valdinius su nauja pasaka apie Vakarų demonus ir morališkai rengs juos naujai mobilizacijai? Gal apskritai ignoruos vasario 24-ąją, o mes, it po gegužės 9-osios, vėl suksime galvą, ką reiškia jo tyla?

Tokių svarstymų fone pritilo radikalias išvadas mėgstančių analitikų gąsdinimai apie šimtatūkstantines Rusijos pajėgas, kurios ketina veržtis iš pietų, Baltarusijos, Padniestrės. Jau ne tik karo psichoterapeutas Oleksijus Arestovyčius, bet ir rimtesni analitikai tvirtina, kad žvalgybos akylai stebima V. Putino armija plataus masto puolimo negali surengti nepastebėta.

Ką šįkart bus susigalvojęs Vladimiras Putinas, nesveikai prisirišęs prie įvairių sukakčių ir istorinių analogijų?

Kol kas aišku viena: priešas iš paskutiniųjų spardysis Rytų fronte. Artimiausiomis dienomis degs limano kryptis prie Kremeneco, Vuhledaro, Svatovės, prie Bachmuto, kuriuos Rusijos armija bandys užversti patrankų mėsa. Lenktyniaudamas su pavasariniu polydžiu ir iš Vakarų judančia karine pagalba, agresorius skubės sekinti ir retinti ukrainiečius. Galbūt tam, kad, kaip neseniai prasitarė Valstybės Dūmos NVS reikalų komiteto vicepirmininkas Konstantinas Zatulinas, stingant jėgų „likviduoti Ukrainos valstybę“, užimtų kuo daugiau teritorijos, kad paskui būtų galima pradėti derybas dėl ugnies nutraukimo.