- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Abiturientų šeimose – pats sujudimas: kas jau sužinojo, kas dar sužinos, kuriuo keliu vakarykščiai mokiniai leisis į suaugusiųjų pasaulį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, juolab – aukštosios mokyklos, džiūgauja: nors, palyginti su 2018 m., bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje užsiregistravo mažiau jaunuolių, bet šis skirtumas vis tiek mažesnis nei bendras abiturientų skaičiaus nuosmukis. Tačiau tereikia artimiausioje savo aplinkoje palyginti svetur studijuoti besiveržiančių ir norinčių likti Lietuvoje jaunuolių skaičius – optimizmo kalnai bemat aptirps.
Panašiai tendencijai nuteikė dar pavasarį atlikta moksleivių apklausa. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro tyrimas atskleidė, kad prastesnėmis sąlygomis gyvenantys ar bent kiek nuo pirmūnų atsiliekantys moksleiviai savo artimiausią ateitį sieja su užsieniu. Kodėl? Ekspertai dalijasi nuogąstavimais, kad potencialūs emigrantai – neefektyvios švietimo sistemos socialinės įtraukties produktas. Esą blogesnėmis materialinėmis sąlygomis gyvenančių šeimų atžalos prasčiau motyvuojamos ar neturi galimybių geriau mokytis ir pasaulėžiūrą plėsti popamokinėje veikloje. Tokia traktuotė – puikus impulsas mažinti kontrastus, kuriais gyvena ir kuriais mąsto vadinamasis sėkmės elitas ir masė vidutinių statistinių moksleivių.
Studijos užsienyje dažną jaunuolį sugundo it mus, suaugėlius, paskutinės minutės kelionė, kai išvydę solidžią nuolaidą nebepastebime besirenką prasčiausią viešbutį ir akmenuotą paplūdimį.
Stebėdami akyse nykstančias studijų kryptis ir niekaip negrįžtančius abiturientų srautus vis dar turi apie ką pamąstyti ir universitetai su kolegijomis. Tačiau barstant galvą pelenais, pravartu suvokti, kad abiturientų emigracija iš dalies sukelia ar apsunkina ir paprasčiausias žmogiškasis faktorius. Šiuo atveju – vis dar neslūgstanti mada studijuoti užsienyje. Juk renkantis universitetus ar kolegijas anaiptol ne visada lemiamą vaidmenį vaidina geresnė studijų kokybė ar perspektyva įsidarbinti pagal įgytą specialybę. Studijos užsienyje dažną jaunuolį sugundo it mus, suaugėlius, paskutinės minutės kelionė, kai išvydę solidžią nuolaidą nebepastebime besirenką prasčiausią viešbutį ir akmenuotą paplūdimį. Tik nuvažiavus į paskirties vietą paaiškėja, kad ir studijos, ir galimybės nuoširdžiai studentauti įsivaizduotos kitaip.
Švietimo sistemos veikėjai gali pasiguosti: visos mados ne tik pernakt išauga į gaivališką bangą, bet lygiai taip pat ūmai ir atslūgsta. Ir tam, žinoma, taip pat reikia ruoštis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Landsbergis susitiko su Nyd...
-
LKL rungtynės: Kauno „Žalg...
-
Krepšinio sirgalių eisena K...
-
„Mūzos“ statulėlė – a...
-
Knygos „Kakė Makė. Virtuv...
-
Stačiatikių Bažnyčioje ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame1Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...
-
Kultūra keičia kryptįNorom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...
