Ispanų kalbos žinios

Marina buvo paprasta, niekuo neišsiskirianti indėnė, ir gyvenimas jai nežadėjo nieko įdomaus. Jos egzistencija turėjo prabėgti nykiame užkampyje tarp vaikų, senolių, puodų ir liežuvaujančių bendraamžių. Ir niekas, net pati Marina, nejautė, koks ypatingas vaidmuo gyvenimo spektaklyje jos laukia.

Niekas negali pasakyti, kada ji gimė, tačiau veikiausiai tai įvyko tūkstantis penki šimtaisiais mūsų eros metais. Tada jos gimtasis kraštas priklausė milžiniškai, beveik du šimtus metų statytai imperijai. Šį valstybinį darinį sukūrė agresyvi klajoklių gentis, atvykusi iš tolimų kraštų.

Keliaudami po dabartinę Meksiką, šios etninės grupės atstovai atrado paslaptingą apleistą gyvenvietę. Jie nusprendė, jog šį miestą pastatė dievai, mat iš vietinių gyventojų klajokliai išgirdo visokiausių istorijų apie kadaise gyvenusias antgamtines būtybes. Šie dievai savo groteskiška išvaizda labiau priminė Indijos, o ne Europos dievybes, be to, jie turėjo ir itin ekscentriškų pomėgių (pvz., vienam dievui labiausiai patiko vaikų ašaros, tad suaugusieji jam aukodavo žmonių jauniklius).

Svarbiausias dievų rūpestis buvo palaikyti Saulės sistemos darbą, tačiau Žemę ir kitas planetas šildanti žvaigždė kartais užgesdavo ir ją tekdavo įžiebti iš naujo. Siekdami sukurti naują dangaus kūną, dievai dažniausiai užkurdavo laužą ir į jį šokdavo, tad, išgirdę šiuos pasakojimus, klajoklių genties atstovai veikiausiai nusprendė: jeigu dėl pasaulio aukojasi dievai, jie taip pat turi aukotis ir aukoti.

Kokia auka, klajoklių įsitikinimu, buvo mieliausia dievybėms? Žmogaus kraujas. Kad turėtų ką dovanoti antgamtinėms jėgoms, klajokliai pradėjo įspūdingus karo žygius. Vos per du šimtus metų jie pavergė visas centrinės Meksikos gentis ir sukūrė milžinišką imperiją.

Žmonių aukojimas šiame regione nebuvo neįprastas, tačiau klajokliai savo fanatizmu perlenkė lazdą, ir daugelis smulkesnių tautų jų už tai nuoširdžiai nekentė.

Sakoma, kad vėliau imperijos valdžia pati sąmoningai siųsdavo į provinciją agentus bei provokatorius maištams kurstyti, o kai sukilimas būdavo numalšintas, jo dalyviai atsidurdavo ant aukojimo altoriaus.

Imperijos kūrėjai veikiausiai tą darė siekdami pamaloninti dievus ir išvengti apokalipsės, tačiau antgamtinės būtybės, matyt, nebuvo itin patenkintos aukomis.

Teigiama, kad vieną naktį pasirodžiusi kometa ir polinkį į depresiją bei paranoją turėjęs Imperatorius (1466–1520) vėliau visą parą praleido apimtas gilaus liūdesio, mat šis kosminis saulės šviesą atspindintis kūnas nuo seno daugelyje kultūrų yra laikomas pasaulio pabaigos, artėjančių permainų ir sunkių išbandymų pranašu.

Kurį laiką imperijos gyvenimas tekėjo įprasta vaga, tačiau netrukus tolimame pakraštyje, kuriame gyveno Marina, prasidėjo kometos pranašauta apokalipsė.

Išaušo ankstyvas rytas, ir Meksikos pakrantę skalaujančio vandenyno horizonte pasirodė plaukiančios dėžės. Jos buvo be proto milžiniškos ir savo dydžiu bei išvaizda priminė kalnus.

Neilgai trukus šie plaukiantys kalnai priartėjo prie kranto ir iš jų ėmė lipti nematyti padarai. Jie daug kuo buvo panašūs į žmones, tik gerokai blyškesni, kai kurių veidus dengė plaukai. Beveik visi jie slėpė savo kūnus po rūbais, tarsi indėnų moterys, be to, daugelis dėvėjo krūtinę dengiantį aksesuarą, padarytą iš auksą primenančios medžiagos.

Keli jų vilkėjo ilgus moteriškus apdarus, siekiančius pėdas, ir buvo ekscentriškai išsiskutę galvas. Savo elgesiu ir išprusimu paženklintais gudriais veidais jie daug kuo priminė vietinius šventikus. Atvykėliai nešėsi ietis, taip pat nematytus horizontalius lankus bei paslaptingas lazdas, iš pirmo žvilgsnio nekeliančias jokios grėsmės. Taip pat buvo atsivežta ir nematytų keturiomis lakstančių gyvūnų. Staiga vienas atėjūnų, pats rūsčiausias ir grėsmingiausias, užšoko ant vieno jų ir padaras pradėjo jį nešti.

Prabėgo šiek tiek laiko ir tarp rūsčių atvykėlių bei smalsių vietinių įvyko nereikšmingas susirėmimas. Netrukus indėnai suprato, kad atėjūnai stipresni, nei manyta, mat jų paslaptingosios lazdos spjaudosi ugnimi. Priblokšti pasirodžiusių žmonių, indėnai nusprendė nesipriešinti, o kad grėsmingieji svečiai nesijaustų vieniši, nusiuntė jiems keletą moterų. Tarp jų buvo ir Marina.

Iš pradžių galvas išsiskutę atvykėlių žyniai kiekvienai moteriai atliko keistą ritualą, primenantį žmogaus aukojimą, ir suteikė joms naujus vardus. Vienas žynių vis kalbėjo savo keista kalba (kurios nesuprato net jo bendrai), kitas laikė ilgą lazdą, ties kurios viduriu buvo pritvirtinta trumpesnė horizontali lazda. Likusieji pylė moterims ant galvų vandenį.

Nemokėdama atėjūnų kalbos, Marina nieko nesuprato, tačiau ji atkreipė dėmesį, kad naujasis žynys pabrėžtinai kartoja žodžius "Iesus" ir "Deus", tad ji nesunkiai iškėlė prielaidą, jog šie žodžiai patys svarbiausi. Tarsi apsvaigusi, ji garsiai ištarė: "Iesus, Deus" ir atėjūnų žynys, iš pradžių šiek tiek susierzinęs dėl pertraukto ritualo, staiga nušvito, it skiepus atradęs biologas.

Atėjūnams atiduotų moterų gyvenimas niekuo nesiskyrė nuo gyvenimo su vietiniais patinėliais – jos turėdavo ruošti valgyti ir patarnauti, taip pat linksminti juos guolyje, tad neilgai trukus daugelis indėnių pagimdė pirmuosius europidų ir mongoloidų rasių mišrūnus.

Marina nebuvo išimtis, tačiau jai iš dalies pasisekė, mat ji atiteko pačiam atėjūnų vadui. Hernanu (1485–1547) vadinamas vyras buvo vyresnis už Mariną, jis buvo labai rūstus ir grėsmingas, tačiau nei savo išvaizda, nei elgesiu niekuo nesiskyrė nuo indėnų patinėlių.

Marina ne tik pagimdė pirmuoju metisu laikomą sūnų Martiną (1523–1595), bet ir pramokusi Hernano kalbos padėjo jam pažinti vietinio krašto politikos ir kultūros ypatumus.

Veikiausiai būtent iš jos Hernanas netrukus sužinojo apie itin galingą ir beprotiškai turtingą, bet visiems nusibodusią vietinę imperiją, kurios galo daugelis vietinių laukė jau ne vieną dešimtmetį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
.....O!! patina patinukai,,visais laikais ir VISUR jie nuodingi naikintojai...nesibodi ir rses mishraines!! wiau kuiliu paderme. Bet straipsnis -fain

nuomonė

nuomonė portretas
vertinant ano meto masteliais, sutiko toks tokį. Tad kalusimas: kuriuos iš jų šiandien galėtume apkaltinti rasizmu? Ir kurie iš jų labiau troško kraujo? Kas geriau - kapoti galvas ar plėšti širdis? Šiaip įdomu.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Šiuolaikinis folkloras
    Šiuolaikinis folkloras

    Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...

    1
  • Mobingo skvernai
    Mobingo skvernai

    Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...

    1
  • L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms
    L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms

    Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...

    1
  • Metamorfozės. Koba
    Metamorfozės. Koba

    Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...

    7
  • Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos
    Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos

    Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...

    23
  • „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“
    „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“

    Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...

    2
  • Linkėjimai iš Kremliaus
    Linkėjimai iš Kremliaus

    Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...

    2
  • Šventos dviprasmybės
    Šventos dviprasmybės

    Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...

    5
  • Būtis – lyg telefono kopija
    Būtis – lyg telefono kopija

    Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...

    8
  • Išaugti vardai
    Išaugti vardai

    Pasikeisti vardą kai kur pasaulyje – nesunku, tai jokia keistenybė. Amazonijos čiabuviai tiki, kad vardas auga kartu su žmogumi, todėl jį reikia keisti kas septynerius metus. Izraelyje vardą galima pasikeisti įvykus svarbiam pokyčiui gyvenime, t...

    4
Daugiau straipsnių