Išsipakavusi K.Prunskienė

Į politinę pensiją rinkėjų išsiųsta ekspremjerė Kazimira Prunskienė nerimsta. Pralaimėjusi vidaus kovą Valstiečių liaudininkų sąjungoje ji įkūrė kol kas marginalinę Lietuvos liaudies partiją (LLP) ir bando ją tapatinti su valdančiąja Rusijos partija "Vieningoji Rusija".

K.Prunskienė, ne kartą oponentų kaltinta nederamais ryšiais su Kremliumi, regis, nusprendė nebesislapstyti. Rusijos kunigaikštienės regalijas turinti politikos veteranė jau į LLP įkurtuves pasikvietė Kremliaus ideologus. Šis flirtas tikriausiai baigsis bendradarbiavimo sutartimi, kurią K.Prunskienė pasirašys su Rusijos premjero Vladimiro Putino vadovaujama partija "Vieningoji Rusija" (rus. – "Jedinaja Rosija").

Kas gi vienija valdančiąją Rusijos partiją, į kurią susibūrusi bene visa šios šalies valdininkija, ir K.Prunskienės partiją, kuri kol kas nežinia kam atstovauja? Politinė programa, ekonominiai siekiai? Ne. LLP konferencijoje dalyvavęs "Vieningosios Rusijos" Tarptautinių ryšių valdybos vadovas Konstantinas Petričenka buvo atviras: "Mes negalime dirbti su partijomis, kurios yra atvirai antirusiškos, tačiau matome labai daug bendradarbiavimo perspektyvų su tokiais partneriais kaip Lietuvos liaudies partija." Tai reiškia – "Vieningosios Rusijos" atstovui rūpi tik tai, kad K.Prunskienės partija Lietuvoje remtų ir palaikytų politinius, ekonominius ir visus kitus įmanomus Rusijos interesus.

K.Prunskienės partija ryšių su Kremliumi neslepia. Atvirkščiai – jais net didžiuojasi. Štai partijos pranešime spaudai džiaugiamasi, kad LLP konferencijoje (net ne suvažiavime) savaitgalį dalyvavo ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo administracijos departamento, kuruojančio užsienio ryšius, vadovas Jevgenijus Umerenkovas.

p>Žinoma, į desperatiškus K.Prunskienės bandymus sugrįžti į didžiąją politinę sceną būtų galima nekreipti dėmesio, bet apmaudu dėl to, kad taip elgiasi viena Atgimimo laikų herojų, pirmoji Lietuvos premjerė, pagaliau – Nepriklausomybės Akto signatarė, šiuo metu sočiai gyvenanti iš Lietuvos valstybės mokamos rentos.

Daug metų politikoje praleidusi K.Prunskienė gali prigalvoti daugybę argumentų, kodėl ji afišuoja partnerystę su "Vieningąja Rusija": apeliuoti į Prezidentės paskelbtą kursą kurti ne tik pragmatiškus, bet ir draugiškus santykius su Rusija, stebėtis, kodėl pasirašinėti bendradarbiavimo sutartis su Vakarų šalių partijomis yra gerai, o su Rusijos – blogai ir t. t., ir pan. Tačiau net didžiausi voratinkliai nepaslėps esmės – Kremlius per K.Prunskienę bando legalizuoti savo įtaką Lietuvos politikoje.

Žinoma, ir iki šio K.Prunskienės bandymo būta daug Maskvos bandymų daryti įtaką Lietuvos politikai. Prisiminkime velionio prezidento ir premjero Algirdo Brazausko skrydžius pas "draugus babykinus", rusiškais pinigais grįstą Rolando Pakso pergalę prezidento rinkimuose, "Gazprom" dujų išauginto Viktoro Uspaskicho skrydį į politinį olimpą. Šios operacijos netgi buvo daug sėkmingesnės nei K.Prunskienės partijėlė. Bet skirtumas tas, kad visos jos buvo atliekamos slapta, po kilimu.

O štai K.Prunskienė pradeda naują Lietuvos politikos kremlizacijos etapą – siūlosi atvirai, be apgaulingų pakuočių. Guodžia tik tai, kad prastoki Rusijos reikalai Lietuvoje, jei pagrindiniu jos ruporu tampa mažai kam beįdomi K.Prunskienė. O gal jos užduotis – tik nukreipti dėmesį nuo tikrųjų ruporų?



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

  • Verslas mokyklos suole
    Verslas mokyklos suole

    Siekdama skatinti verslumo ugdymą nuo pat mokyklos suolo, Inovacijų agentūra, bendradarbiaudama su anterprenerystės ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, kviečia šalies mokyklas prisijungti prie praktinio verslumo ugdymo pr...

  • Karas pagal taikos dėsnius
    Karas pagal taikos dėsnius

    Izraelio operacija, riterių kovas primenančiu pavadinimu „Geležiniai kardai“, persirito į antrąją pusę, tačiau jos pabaigos dar nematyti. Prasidėjusi nuo ryžtingų atakų prieš „Hamas“, galiausiai ji virto dar vienu kla...

    5
  • E. Lucasas: Boratas vyksta į Lietuvą
    E. Lucasas: Boratas vyksta į Lietuvą

    Lietuviai pagrįstai didžiuojasi 701-ąjį gimtadienį neseniai paminėjusia savo sostine ir nekenčia skurdaus sovietinės okupacijos palikimo. Naujoji Vilnių reklamuojanti, turizmui skatinti skirta reklama negailestinga šiems jausmams. Pradžioje re...

    9
Daugiau straipsnių