- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Jei tai būtų balandžio 1-oji, sakytumei – pokštas. Kaip pagal vaikiškos knygelės apie paršiuką Čiuką siužetą: pasikvietė į svečius ir nepriima. Tačiau tai Vasario 16-oji, proga nusilenkti ne tik valstybei, bet ir jos iškiliausiems žmonėms. Ir siužetas – anaiptol ne vaikiškas. Kultūros žmonės visa tai, kas nutiko aktorei Viktorijai Kuodytei prezidentūroje, lygina su Kafkos "Procesu", simbolizuojančiu absurdišką biurokratijos labirintą.
Jei aktorė, neįleista į Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo ceremoniją atsiimti jai skirtos premijos, būtų nepasidalijusi akibrokštu, o feisbuko bendruomenė akimirksniu nebūtų sureagavusi ir sukėlusi visuomeninį rezonansą, šiandien sakytume, kad esame ten, kur buvome iki 1990-ųjų, – baimėje.
Jei Prezidentas Gitanas Nausėda ceremonijoje, užuot skaitęs iš anksto parengtą kalbą apie "brangius laureatus, kuriuos drąsiai galima vadinti naujaisiais Lietuvos kultūros signatarais, patvirtinančiais jos brandą unikaliais parašais – savo kūryba", būtų tiesiog paprastai ir nuoširdžiai paaiškinęs, kodėl viena iš kultūros signatarių liko už S.Daukanto aikštės rūmų durų, gal išties būtume patikėję, kad tai "administracinė" klaida. Tačiau, kai pačioje Nacionalinės premijos laureatų pagerbimo ceremonijoje laureatė nebuvo nė paminėta (!), tai jau ne klaida, o požiūris. Ir svetimos gėdos jausmas palieka išdagą.
Kultūros žmonės visa tai, kas nutiko aktorei Viktorijai Kuodytei prezidentūroje, lygina su Kafkos "Procesu", simbolizuojančiu absurdišką biurokratijos labirintą.
Jei užglaistyti nesusipratimo į teatrą drauge su kultūros ministru būtų atvykusi ir pirmoji pora (argi ne puiki proga dar kartą prisiliesti prie kultūros vertybių?), patikėtume, kad Gerovės valstybėje svarbus ne sąrašas, ne taisyklės, ne instrukcija, bet žmogus. Tačiau Prezidento darbotvarkėje nėra vietos netikėtumui. Ir išvis – kas čia per svajonės?! Jau ir pažadas asmeniškai įteikti premiją yra didis.
Ir išvis – jei būtų neliję… Nei apsaugininkai, nei kiti išvis teatre nesilankantys žmonės nebūtų sužinoję, kad yra tokia aktorė. Ir nebūtų sukurtas pats prasmingiausias monospektaklis – nei komedija, nei drama, tiesiog mūsų gyvenimo atspindys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Kur eina karavanas?6Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?31950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse3Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
