Jei ilgai žiūri į krizę, krizė ima žvelgti į tave

Ar bus krizė? Ar kitais metais bus krizė? Ar gili bus krizė? Ką labiausiai paveiks ateinanti krizė? Kaip pasiruošti ateinančiai krizei? Maždaug tokia seka pastarąjį mėnesį progresavo iš visų pusių plūstantys klausimai. Tačiau daug rečiau buvo keliamas pats svarbiausias klausimas – ar yra pagrindo naujai krizei?

Kalbos apie galimai artėjančią krizę padažnėjo šių metų rugsėjį, praėjus dešimtmečiui nuo pasaulinės finansų krizės apogėjaus. Vis tik krizės įvyksta ne dėl to, kad verslo ciklui sukanka dešimtmetis, o dėl to, kad susiformuoja struktūrinės problemos arba atsiranda išorinis šokas.

Dažniausiai pasitaikančios problemos, galinčios sukelti regionines ar net pasaulines krizes, yra perteklinis įsiskolinimas bei didėjanti skolinimosi kaina, taip pat karai arba geopolitiniai konfliktai, energijos ar žaliavų kainų šuolis ir, galiausiai, ekonominės politikos klaidos.

Šiuo metu turbūt pagrindine problema išlieka galimai netvarus skolų lygis – bendra pasaulinė skola nuo pasaulinės finansų krizės išaugo net 70 trilijonų JAV dolerių. Pastarąjį dešimtmetį skolinimosi kaina buvo istorinėse žemumose, todėl nemažai įmonių ir valstybių svaiginosi žema pinigų kaina ir neatsakingai padidino savo skolos lygį. Šį kartą daugiausiai skolinosi ne išsivysčiusios, o besivystančios šalys, ir ypač žemesnio kredito reitingo įmonės.

Pradėjus kilti palūkanų normoms, paaiškės, kuriose valstybėse ir sektoriuose buvo daugiausiai nepagrįsto apetito. Kita vertus, tai nebūtinai bus didelis pasaulinis šokas. JAV federalinių rezervų sistema, padidinusi palūkanas 2 procentiniais punktais, padidino įtampą finansų rinkose, tačiau jau pradėjo signalizuoti, kad ateityje palūkanos kils lėčiau, o jų pikas visai netoli.

Geopolitinių konfliktų ir, pavyzdžiui, naftos kainų šokų  rizika visuomet išlieka nemaža. Tačiau ši rizika atrodė grėsmingesnė vos prieš du mėnesius, kai nafta kainavo 85 dolerius už barelį. Per gana trumpą laikotarpį ši rizika sumenko – dėl perteklinės pasiūlos naftos  kaina sumažėjo trečdaliu, o tai suteiks teigiamo impulso vartotojų perkamajai galiai.

Ekonominės politikos klaidų – ypač agresyvesnės protekcionistinės politikos – rizika išlieka didelė, bet ji pastarąjį mėnesį taip pat sumažėjo. JAV ir Kinijos santykiai išlieka įtempti, tačiau panašu, kad bandoma rasti abi puses tenkinantį kompromisą ir užkirsti kelią tolimesniam tarptautinės prekybos suvaržymui.

Padidėjusios pasaulinės įtampos kontekste yra vienas svarbus „bet“ – Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota. „Swedbank“ skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas rodo, kad visose trijose Baltijos šalyse ekonomikos temperatūra išlieka normali, perkaitimo ženklų yra labai mažai, ir jie susiję tik su darbuotojų trūkumu.

Daugelis struktūrinių rodiklių rodo, kad Lietuva išlieka atspari išoriniams šokamas – būsto įperkamumas yra šalia istorinių aukštumų, eksportuojama daugiau nei importuojama, valdžios sektoriaus biudžetas perteklinis, gyventojų ir įmonių finansinės santaupos rekordinės, skolų lygis – vienas žemiausių ES, o kreditavimas auga panašiu tempu, kaip ir pajamos.

Nors savaiminio išsipildymo krizės nėra labai dažnas reiškinys, bet, deja, jis pakankamai dažnas, kad būtų aprašytas ekonomikos ir finansų vadovėliuose. Nesunku įsivaizduoti tokį scenarijų, kad krizė įvyksta net tuomet, kai ekonomikos plėtra yra subalansuota ir nėra gilių struktūrinių problemų.

Tarkime, kad daugelis gyventojų ir įmonių įtiki, jog artėja krizė, ir jie pradeda bijoti prarasti pajamas. Gyventojai staiga daug didesnę dalį pajamų nukreipia į santaupas, dėl to sumažėja vartojimas – mažiau investuojama į būstą, jo atnaujinimą ir apstatymą, kitas ilgalaikio vartojimo prekes. Tai reiškia mažesnes pajamas įmonėms bei dar labiau sustiprina jų baimes dėl ateities.

To pasekmė –  pristabdomos investicijos į plėtrą, nebekuriamos naujos darbo vietos ir atsiranda argumentas, kodėl dabar nėra geras metas kelti atlyginimus. Netrukus „išlenda“ labiau pažeidžiamų įmonių mokumo ar likvidumo problemos, išauga bankrotų skaičius, padidėja nedarbo lygis ir dar labiau mažėja vartojimas, sustiprindamas nuosmukį.

Todėl nepaisant to, kad pasaulyje problemų nemažai, panikuoti ir pulti veržtis diržus nereikėtų. „Ruošimasis krizei“ turi būti natūrali ir nuolatinė būsena, nepriklausanti nuo vyraujančių baimių ir pasaulinių tendencijų. Susilaikymas nuo perteklinio skolinimosi ir bent dešimtadalio pajamų atidėjimas taupymui gali padėti sukurti pakankamą finansinę pagalvę ir leisti ramiau miegoti.

Per dažnai ant liežuvio voliojant žodį „krizė“, verta prisiminti filosofo Friedricho Nyčės mintį, išsakytą knygoje „Virš gėrio ir blogio“: jeigu ilgai žiūri į bedugnę, tai bedugnė ima žiūrėti į tave. Dabar yra tinkamas metas pasidžiaugti pasiekimais ir progresu, atsakingai planuoti ir kelti naujus ambicingus tikslus, o ne žiūrėti į bedugnę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vytautas

Vytautas portretas
Visad sakiau kad Kubilius keldamas panika sustiprino krize lietuvoje.

Blinda

Blinda portretas
Ivedus eura, niekas nebrangs... :))))

va va ,o lansbergiu vytulis vis reke

va  va  ,o  lansbergiu  vytulis  vis  reke portretas
kas diena dvidesimt astuonis metus ---rusai puola ---bet taip ir nebesulauke iki siol .....dabar Maciulis su Nausedom irVasiLEUskais laukia issizioje ---KRIZES---kuria patys ruosia ir vis primena krize jau cia pat jau...jau sukriZEns
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Parazitavimo šventė
    Parazitavimo šventė

    Tokios gėdingos savaitės šalyje nebuvo nuo tų laikų, kai Aukščiausiojoje Taryboje deputatai nepasidalijo paskyromis "Volgai". Būta tada tokio automobilio, neprilygstančio net "VW Lupo", – V.Bruveris neleis sumeluo...

    19
  • Kas kaltas? Aišku – tik ugnis
    Kas kaltas? Aišku – tik ugnis

    Lietuva global warming (Globalinio atšilimo, liet. k.) fronte išrado greitą ir efektyvų būdą kaip ,,perdirbti‘‘ dėvėtas automobilių padangas. Tiesiog sudeginti... ...

    8
  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    10
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    5
  • Gerumo estafetės
    Gerumo estafetės

    Neseniai kalbėjome su keliautoju Mariumi Lucka apie atsitiktinumą, padovanojusį jam ne tik kelialapį į turbūt geidžiamiausią festivalį pasaulyje, bet ir naują požiūrio kampą. Vienoje savo kelionių jis sutiko argentinietį, kuris po trumpučio pok...

    6
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    3
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
Daugiau straipsnių