Kai ima žydėti agrastai

Sostinės gudruoliai vėl visiems priminė, kad yra dvi Lietuvos: viena – Vilniuje, kita – visur kitur. Susirinko chebrytė ir suimprovizavo – geriau jau daugiau skiepyti saviškių, vis arčiau kūno, o anie, tie kiti, palauks geresnių laikų. Ir vakcinas nutransliavo sostinei. Iš to džiaugsmo R.Šimašius jau pažadėjo vakcinuoti 45-erių vilniečius, nors kitur dar nebaigtos skiepyti didesnės rizikos grupės. Kongenialu!

Mes provincijose seniai žinojome, kad esame nereikšmingi, tačiau vis tiek nemalonu, kai dar ir atvirai pasityčioja dėl tavo geografinės padėties. Tokia jau ta tradiciškai selektyvi moralė, solidarumas ir atjauta, sklindanti iš parazituojančio centro.

Kai 2016 metais į Seimą išrinko ne tuos, ne vilniečius, kilo erzelis – kaip čia dabar kaimai šalį valdys? Ir visą kadenciją upeliais liejosi pagieža ir piktdžiuga dėl kiekvienos politinės nesėkmės ar kvailystės. Taip ir rašė ant asfalto – "Skvernelis durnelis". Kaipgi ne, juk viską Lietuvoje turi tvarkyti nomenklatūroje įmedėję Vilniaus ponuliai, kuriuos tąsyk balsavusi tauta nubloškė toliau nuo geldos.

Suprantama, daug politinių liapsusų galima nurašyti "ant pandemijos", tačiau net ir statistinio piliečio pasaulėlyje egzistuoja ne tik ji. Žmonės dar trokšta proporcijų, teisingumo, pagaliau ir elementaraus valdžios žmoniškumo.

Dabar jau išrinko tuos, kuriuos reikia, vilniečius, mat visi vylėsi laisvės, tvarumo, kaip nūnai madinga sakyti, ir daugiau nebenorėjo kvailų draudimų.

Ir ką šiandien turime, kokį gėrį? Prie garažų vyrai kas antrą dieną gniaužo bambalį – važiuoti ar ne į tą maršą langų daužyti, ir konstatuoja: jau prie "valstiečių" atrodė, kad blogai, bet tokio "bardako", koks yra prie šitų agrastų, dar tikrai nebuvo.

Suprantama, daug politinių liapsusų galima nurašyti "ant pandemijos", tačiau net ir statistinio piliečio pasaulėlyje egzistuoja ne tik ji. Žmonės dar trokšta proporcijų, teisingumo, pagaliau ir elementaraus valdžios žmoniškumo, kuris jų būčiai taip pat suteiktų daugiau prasmės. Vietoj to jie gauna spjūvį į akiduobę. Ką gi, kaip šauksi, taip ir atsilieps. Nes Lietuva – ne tik moraliai pakrikę biurokratinio Vilniaus intrigantai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

LIAUDIES DAINA

LIAUDIES DAINA portretas
KAI IMA ŽYDĖTI AGRASTAI Į GATVES IŠEINA PY....RASTAI....

Vilniuje susirinke visi lietuvos iskrypeliai

Vilniuje susirinke visi lietuvos iskrypeliai portretas
libersosai ir konservatdegeneratai visas lietuvos siukslynas ir padugnes ... ten arciausiai randasi ,,,koridorius,,, per kury galima skubos tvarka pasprukt y lenkija....[ jei lietuviskai kalbantis ,,,rusas,,, puls su lietuviskom sakem ]

Arijas

Arijas portretas
Kada Vytis Lukiskiu aiksteje stoves?
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių