Šventės yra gerai. Dar geriau, kai jos pavyksta, sujaudina, palieka daugybę įspūdžių ir atradimų. Išties klaipėdiečiai gali džiaugtis ir didžiuotis: dvi savaites Klaipėda buvo nenuginčijamai svarbiausias šalies miestas, kuriame mirguliavo įvairių Europos tautų kultūra bei akis masino net šimtas įvairaus dydžio burlaivių.

Šventės užgožia nepabaigtus darbus, nustumia tolėliau problemas, pridengia nevalyvumą ir apsileidimą.

Tačiau šventės baigiasi, viskas grįžta į senas vėžes, akistata su netvarka ir neteisybe tampa neišvengiama.

Argi neerzina kažkodėl niekaip neišsprendžiamos kiemų šienavimo problemos? Motyvas, kad nėra pinigų, nebeįtikina. Jau net visuomeninės organizacijos mėgina protinti valdininkus. Tačiau šie nelinkę susitikti su miestelėnais. Asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ nariams tarpusavyje tenka diskutuoti apie tai, kaip geriau organizuoti komunalines paslaugas. O valdininkai turi krizinį atsakymą: nėra pinigų. Ir tuo jų rūpesčiai baigiasi.

Juk kur kas paprasčiau yra uždaryti bibliotekos skyrius ir sutaupyti dešimtį tūkstančių, kurių tikrai nepakaks jokiems kitiems rimtiems darbams finansuoti. Tačiau bus nuvilti neturtingi skaitytojai bei rasis keleri nauji bedarbiai.

Pinigų stinga ir Mokyklos gatvės viaduko rekonstrukcijai. Apie šio objekto darbų kokybę jau rašyta ne kartą, vairuotojai jau apsiprato su smagiais kalneliais neva jau sutvarkytoje važiavimo juostoje. Neramina kitkas: kodėl remontų projektų sąmatos, įpusėjus darbams, ženkliai keičiasi į didžiąją pusę. Kaip klastingai sumąstyta: darbai įpusėjo, duokite dar arba viskas sustos.

Prisiminkime Tiltų gatvės rekonstrukciją, kurios kaina nuo pradinės ūgtelėjo 1,2 mln., arba Danės krantinių atnaujinimą, pabrangusį net 18 mln. Štai ir viaduko remontui nebepakanka 8,2mln., jau kalbama apie papildomus pustrečio milijono litų.

Erzina ir neįveikiami šiukšlynai kai kuriuose kiemuose. Įvedus visuotinį šiukšlių surinkimo mokestį, radosi viltis, kad kiemuose nebesimėtys stambios atliekos. Juk jų išvežimas buvo įskaičiuotas į rinkliavą. Stambių konteinerių kiemuose lig šiol nematyti. Visi gražūs sumanymai liko tik popieriuose. Senomis lovomis, spintomis ir šaldytuvais dabar galima pasigėrėti ne viename kieme. Nuolaužomis dažnai būna užverstos pakampės daugiabučių rūsiuose.

Savivaldybė prieš keletą metų ėmėsi tuopų vertimo. Kvėpuoti tapo kur kas lengviau. Dabar šie medžiai šiukšlintojai palikti ramybėje ir vėl grasina šienligėmis bei gąsdina nudžiūvusiomis šakomis, laukdami audros, kad galėtų kokiam automobiliui stogą įlenkti ar stiklą išmalti. O gal kam ir galvą suknežinti.

Įdomu, kaip panaudojami lietaus nuotekų sistemos priežiūrai skiriami pinigai? Vos tik palyja stipresnis vasaros lietutis, tuoj ima skęsti kiemai ir gatvės. O dažnokai iš lietaus kanalizacijos sklinda neapsakomas dvokas, lyg gyventume viduramžiais.

Atidūs laikraščio skaitytojai pastebi, kad mūsų gerovė ryškiai pralaimi Latvijos miestams. Pacituosiu vieną atsiliepimą „Klaipėdos“ internetiniame portale: „Pastarosiomis dienomis ilsėjomės Ventspilyje. Ten visur nemokamas automobilių stovėjimas, aplink vien švara, žolė nupjauta, gėlynų kaip Olandijoje, gausu veikiančių fontanų“. Palyginimai – ne Klaipėdos ir ne Palangos naudai. O juk šiais metais visi tik ir kalba apie nepavydėtinai prastą finansinę padėtį Latvijoje.

Pinigų visada yra. Juolab pastaruoju metu minėta, kad Klaipėdos iždas gana gerai pildosi. Bėda turbūt ta, kad tie pinigėliai prastai paskirstomi. Arba juos kai kas nori kitur išleisti.

Visos šventės baigiasi. Trumpai palinksminti ir apakinti šventinių fejerverkų vėl esame priversti blaškytis kasdienybėje, ieškodami atsakymų į, atrodytų, elementariausius klausimus.