- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Karo Ukrainoje istorijoje radosi naujas skyrius. Pirmadienį nuosprendį išgirdo pirmasis okupantas. Šūviai, kuriuos dar „karinės operacijos“ pradžioje seržantas Vadimas Šišimarinas paleido, paties žodžiais, spaudžiamas viršesnio karininko, nutraukė ne tik civilio ukrainiečio gyvenimą, bet ir paties žudiko.
Neįmanoma pateisinti 21-ų sibirioko veiksmų, net jei jis pats – degradavusios, dehumanizuotos savo šalies auka. Tačiau teismo salėje už stiklo užtvaros stovintis akivaizdžiai sutrikęs, vaikiško veido jaunuolis akimirką sukėlė – ne, ne gailestį, veikiau, liūdesį, primenantį, kad kare žūsta ir nušautieji, ir šaunantieji. Ir visai nesvarbu, kurioje fronto pusėje jie yra.
Kad ir kaip ciniškai skambėtų, tokio teismo (kaip ir kalėjimo sąlygų) namuose V.Šišimarinas vargiai galėtų tikėtis.
Žinoma, šiame naujajame karo istorijos skyriuje daug svarbesnės ne emocijos. Net pasruvusi dešimčių tūkstančių civilių ir gynėjų krauju Ukraina lieka ori. Ji demonstruoja atsikračiusi sovietinės praeities, to bendrojo vardiklio, iš kurio jos žemę ir žmones bando padalyti Kremlius. Neigdama amžinus Vakarų partnerių priekaištus dėl skaidrumo stokos Ukraina neteisė V.Šišimarino už uždarų durų – teismas transliuotas internetu, tad teoriškai galėjo stebėti ir Ust Ilimske gyvenanti jo motina. Jokių atbuline data priimtų specialiai šiam karui, šiam atvejui pritaikytų teisės aktų. Jokių V.Šišimariną demonizuojančių televizijos šou.
Kad ir kaip ciniškai skambėtų, tokio teismo (kaip ir kalėjimo sąlygų) namuose V.Šišimarinas vargiai galėtų tikėtis. Gimtinė, pasiuntusi žudyti ir žūti, jį paliko likimo valiai, net nesistengdama imituoti pagalbos. Jei Rusijai iš tiesų rūpėtų „savi žmonės“, kuriuos skelbėsi gelbėjanti okupuodama Ukrainos žemes, su savo kariais taip nesielgtų.
Tokių šišimarinų bus dar ne vienas. Dėl karo nusikaltimų prieš teismą Ukrainoje netrukus stos dar 48 Rusijos kariai. Iš viso iškelta 13 tūkst. bylų, Ukrainos pareigūnai turi bent 600 įtariamųjų sąrašą. Ar Rusija skubės susigrąžinti tuos šauktinius, „kontraktininkus“, kurie už savo pinigus net batus perka ir karo mašinas remontuoja? Jei būtų gerbtina valstybė, kokia skelbiasi esanti, mainytų kiekvieną į dešimtis ukrainiečių belaisvių. Jei būtų dar ir civilizuota, V.Šišimarinas šiandien apskritai švilpautų pūsdamas dulkes nuo tanko, žinodamas, kad svetimoje žemėje jis niekada neiššaus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Draugiškas mačas su broliuka...
-
R. Meilutytė grįžo iš Pasa...
-
„Lauksnos“: paveldo švies...
-
123-oji karo Ukrainoje diena...
-
122-oji karo Ukrainoje diena...
-
2022-ųjų Joninės Klaipėdoj...
-
121-oji karo Ukrainoje diena...
-
Rasos šventė Kernavėje...
-
Aktoriaus R. Adomaičio laidot...
-
120-oji karo Ukrainoje diena...
-
Feisbuko kaubojaiStebint eilinį Lietuvos užsienio politikos formuotojų sukeltą tarptautinį skandalą, tik šiuo atveju ne Ramiojo vandenyno platybėse, o šalia, mūsų Baltijos jūroje, tiesiog norisi užduoti mūsų Prezidentui ir Užsienio ministerijos vado...
-
Gal valdžiai jau metas katapultuotisLietuvių valdžia, kaip visada, pirmiausia prisidirba, paskui jau kovoja su padariniais ir vėliau tai pateikia kaip strateginį laimėjimą. Na, dar su visa savo pritariančiųjų kohorta arogantiškai auklėja tuos, kurie neakli ir mato visas jų nes...
-
Lietuvių migracija: galimybių ieškotojai ir karo pabėgėliai1Lietuvos gyventojai jau nuo XIX a. aktyviai migravo ieškodami geresnio, o pokariu ir ramesnio gyvenimo. Tai daro ir dabar, nors norintys užsidirbti gali tai padaryti ir Lietuvoje. Ar migruoti skatina per šimtmečius susiformavęs migranto genas?...
-
Reformos pagirių miškeYra tokios automatinio teksto šifravimo programėlės, kuriomis mes, žurnalistai, esame linkę pasinaudoti. Tiesa, jos kartais iškrečia visokių šunybių, taip sumakaluodamos tekstą, kad velnias abi kojas jame nusisuktų, ir ne tik. ...
-
Relikvijos prasmėTaip jau istoriškai sutapo, kad Kaliningradas nūnai atsidūrė savotiškoje apsiaustyje, kaip ir Berlynas lygiai prieš 74 metus. Bet jei visai tiksliai, tai į šitą eksklavą šiandien per Lietuvą nepraleidžiami traukiniai,...
-
Europietiškas auklėjimasIšmintingi tėvai žino: paauglystė su durų trankymais, nuolatiniu dėmesio ir padrąsinimo poreikiu, išlaidomis pirmojo būtinumo poreikiams ir emocinio bado malšinimui yra natūralus žmogaus formavimosi etapas. Viskas pergyvenama ir d...
-
Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir praėjus pirmam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių. ...
-
Kultūros nakties tamsumos5Tai, kad pasaulyje nėra teisingos teisybės, seniai visi žino. Bet. Kad visiškai nėra kultūros, tapo didele naujiena. Manyta, kad dauguma gatvėje vaikštinėjančių piliečių yra kultūringi. Vieni – daugiau, kiti – mažiau. Na,...
-
Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjaiAr trūksta lyderių? Kodėl lyderiai šiuo metu tyli? Kas, apskritai, yra lyderis? Lyderystė sulaukia daug verslo, mokslininkų, švietimo atstovų, politikų ir visos visuomenės dėmesio. Tiesą sakant, sulaukia tiek dėmesio, kad ši s...
-
Žydrūnai, atstokite nuo Zitos33Na, tiesiog trūksta žodžių. Nebeįmanoma suvokti, kas čia pas mus vyksta. Nejaugi Lietuvoje tikrai nebeliko žodžio laisvės ir persekiojami visi, kas tik drįsta kalbėti ne taip, kaip kažkas išsigalvoja išsidrėbę žydrosiose Vilniaus s...
