Kaip kovojant informaciniame kare nepakenkti Ukrainai?

Prie informacinio karo iniciatyvos „Tiesos artilerija“ jau prisijungė 100 rusų kalbą mokančių savanorių, kurie kasdien platina šimtus žinučių Rusijos socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse, įvairiuose forumuose. Remiantis kasdien kovojančios agentūros „Idea prima“ komandos patirtimi, itin svarbu dalytis informacija, kuri nebūtų panaudota prieš Ukrainą. Pateikiu penkias įžvalgas, kaip efektyviai dalyvauti informaciniame kare.

Pirma, Rusijoje yra uždrausta vartoti žodį „karas“ kalbant apie situaciją Ukrainoje. Vadinasi, Kremlius turi duomenų, kad Rusijos gyventojai nenori karo – šis terminas kelia neigiamų, priešiškų emocijų. Todėl būtina kalbėti apie karą, rodyti karo vaizdus, kurie paneigtų Kremliaus įvardijamą specialią karinę operaciją. Rusijos visuomenė yra prisotinta baisių Antrojo pasaulinio karo prisiminimų, vis dar puikiai prisimena Afganistano karo tragediją, dar neužgijo dviejų Čečėnijos karų žaizdos. Karo rusai nenori.

Antra, faktinėje vaizdinėje informacijoje, kurią platinate Rusijos teritorijoje, privalo būti užfiksuota ar aiškiai pasakyta, kad šaudo, bombarduoja, griauna būtent Rusijos kariuomenė. Tai ypač svarbu, kadangi pagrindinis Kremliaus propagandos naratyvas – Ukrainos nacistai apšaudo vietos gyventojus, kurių ginti išvyko Rusijos kariuomenė. Faktais apie rusų karių veiksmus nepatvirtinti karo vaizdai stiprina įspūdį, kad karo veiksmus vykdo patys ukrainiečiai, atitinkamai dar labiau pagrindžiama Rusijos kariuomenės intervencija.

Trečia, labai svarbu neplatinti rusus pašiepiančių memų, įvairių juokelių, pašaipių koliažų. Tai kelia auditorijos pyktį, priešiškumą, skatina keršyti besišaipantiems. Platinama informacija turi kelti gailestį Ukrainos žmonėms, gėdą dėl Rusijos veiksmų ir širdgėlą dėl žuvusių rusų karių.

Ketvirta, dalijantis vaizdo įrašais, kur rusų kareiviai braukia ašaras kalbėdamiesi su savo artimaisiais, įvertinkite, ar pateikiama informacija nebus suprasta priešingai: rusai yra kankinami, verčiami sakyti tai, ką liepė į nelaisvę paėmę ukrainiečiai. Šią savaitę mačiau reportažą, kur jaunas pasidavęs Rusijos armijos kareivis braukia ašaras ukrainiečių vaišinamas karšta arbata ir čeburekais – kaip manote, ar propaganda nepanaudotų tokio filmuko su prierašu „pažiūrėkit, kaip ukrainiečiai myli savo išgelbėtojus“?

Penkta, nors įprastoje komunikacijos veikloje tai griežtai draudžiama, kurkite netikras anketas socialiniuose tinkluose rusiškais vardais ir pavardėmis, rašykite kirilica. Vakariečiai Rusijos propagandos pastangomis yra paversti kenkėjais, melagienų kūrėjais, antirusais, todėl vis dėlto reikia apsimesti rusais, mat iš savų informacija lengviau priimama, nėra pirminės atmetimo reakcijos.

Galiausiai matome Kremliaus darbo rezultatą – karą. Karą, kuris galimas, kai du trečdaliai gyventojų jam pritaria.

Apibendrinant, psichologiškai kiekvienam būtų sunku kritiškai įvertinti savo veiksmus, pripažinti savo kaltę, dar sunkiau priimti visos savo tautos vardu vykdomus nusikaltimus kitoje šalyje. Daug lengviau neigti, nematyti, piktintis, ypač kai Kremlius siunčia tam tinkamų žinučių. Todėl mūsų laukia ilgas darbas, kol faktai ir nesibaigiantis srautas gėdą keliančios informacijos įskels ir pramuš storą neigimo stiklą.

Kremliaus propaganda apie dešimt metų tikslingai kūrė naratyvą apie niekam tikusių ukrainiečių tautą, todėl mūsų laukia ilgas darbas siekiant pakeisti Rusijos gyventojų nuomonę. Galima klausti savęs, kodėl turime keisti kitos šalies gyventojų nuomonę? Vis dėlto klaida buvo ilgus metus nekreipti dėmesio, nematyti, kaip formuojamos priešiškos, agresyvios nuotaikos Rusijoje. Galiausiai matome Kremliaus darbo rezultatą – karą. Karą, kuris galimas, kai du trečdaliai gyventojų jam pritaria.

Jei per maksimaliai trumpą laiką pasieksime, kad du trečdaliai Rusijos visuomenės nori ne karo, o taikos, gerbia, myli kaimynus, užtikrinsime ilgalaikę taiką mūsų regione.

Šis informacinis karas nėra sprintas – greičiau maratonas, nepakanka 100 savanorių, kasdien skelbiančių naujienas rusams visais įmanomais kanalais. Einame per visur – tiek per pažinčių svetaines, tiek per forumus apie namo statybas ar gėlių auginimą. Kaip sakoma, kare visos priemonės galimos, bet šiuo metu labiausiai trūksta ne priemonių, o rankų, kurios prisidėtų prie tiesos skleidimo Rusijos žmonėms. Būkite drąsūs, prisijunkite prie kovos. Rašykite e.paštu: tiesosartilerija@ideaprima.lt.


Šiame straipsnyje: karas Ukrainojeinformacinis karasUkrainakarasTiesos artilerija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių