- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Subombarduoti Mariupolio gimdymo namai, teatras, meno mokykla, apšaudyti senelių namai – nors civilių aukų vis daugėja, Rusijos piliečių pasipriešinimas nėra didelis. Iki šiol už taikius protestus sulaikyta 15 tūkst. žmonių, tačiau tai tik dalelė iš 146 mln. Rusijos gyventojų. Pasak KTU politikos filosofijos profesoriaus Andriaus Bielskio, jeigu Rusijos žiniasklaida būtų nepriklausoma, pasipriešinimas būtų šimtą kartų didesnis.
– Daugelį metų trunkantis ideologinis diskursas medijose, politikos atstovų kalbose nuteikė Rusijos piliečius bene prieš visus Vakarus. Kaip buvo konstruojama ši ideologija?
– Rusijos kultūros pagrindas – ilgalaikė slavofilizmo tradicija, kuri prieštaravo vakarietiškoms vertybėms ir teigė slavų tautų vienybę. Visos XIX a. filosofinės, literatūrinės ir ideologinės diskusijos buvo apie tai, į ką lygiuosis Rusija: į Vakarus, ar į save.
Kremliaus nusisukimas nuo Vakarų vyko palaipsniui ir buvo matomas jau Vladimiro Putino valdymo pradžioje. Rusijos prezidentas iš pradžių bandė flirtuoti su tuometiniu JAV prezidentu George'u Herbertu Walkeriu Bushu, tačiau nusivylė. Tuomet V.Putinas atsigręžė į Rusiją ir pradėjo konstruoti savo politinę Rusijos tapatybę per draugo ir priešo skirtį, tad drauge tapo pati Rusija, o priešais – Vakarai.
Jei nėra alternatyvių informacijos šaltinių, o tie, kuriais galima naudotis, rodo vien propagandą, tai kaip tie žmonės gali „išeiti į gatves“?
Vėliau šis ideologinis režimas tik stiprėjo, ir Kremlius ėmė kontroliuoti skleidžiamą informaciją, sykiu riboti ir medijas. Kontroliuojant žiniasklaidą, gali vystyti kokį tik nori ideologinį diskursą ir vykdyti propagandą – daugelis žmonių nuoširdžiai tikės televizijos ekrane pateikiama informacija.
– Viešojoje erdvėje galima išgirsti nemažai nuomonių dėl gana pasyvių protestų Rusijoje.
– Manau, visi mes suprantame, kad tie protestai yra reikalingi, tačiau kontroliuojamos žiniasklaidos, Kremliaus propagandos ir žiauraus susidorojimo akivaizdoje tai daryti šalies gyventojai vengia. Įvairūs Rusijos opozicijos komentatoriai sako, kad lyginti šiandieninę Rusijos visuomenę su visuomenėmis, kurių nevaržo valdžios sprendimai ir kurios gali protestuoti, yra beprasmiška.
Jeigu Rusijos visuomenė matytų tą patį, ką matome Lietuvoje ar kitose Vakarų šalyse, jos pasipriešinimas būtų šimtą kartų didesnis. Tačiau taip nėra, nes Rusijos žiniasklaida yra priklausoma nuo valdžios ideologinio režimo, toliau skleidžiamas melas apie įvykius Ukrainoje prisidengiant „specialiąją operacija“ ir nutylima apie civilių moterų, vaikų mirtis, bombarduojamus teatrus, ligonines ir senelių namus. Jei nėra alternatyvių informacijos šaltinių, o tie, kuriais galima naudotis, rodo vien propagandą, tai kaip tie žmonės gali „išeiti į gatves“?
Kartu su savo šeima savaitei priėmiau pabėgėlius iš Ukrainos ir nors tai, ką jie pasakojo, nėra naujiena, jų pasakojimai parodo propagandos lygį Rusijoje. Ukrainiečių artimieji, anksčiau gyvenę Kyjive, o vėliau persikėlę į Rusiją netiki savo giminaičiais, savo šeimos nariais, kai jie pasakoja apie karo žiaurumus Ukrainoje. Nors nėra taip, kad Rusijos visuomenę sudaro vien herojai ar vien žmonės, negebantys mąstyti, – metai iš metų rodoma propaganda šią situaciją paverčia žymiai sudėtingesne, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Galbūt labiausiai liūdina tai, kad žmonės leidosi būti nuperkami V.Putino. Rusijos federacijos prezidentas, parduodamas naftą ir dujas Europai, palengva pirko savo piliečius ribodamas politines ir pilietines jų laisves mainais į minimalų Rusijos žmonių pragyvenimo lygį. Kai kam tai suteikė ir visai patogų gyvenimą: madingesnius automobilius, europietiškus restoranus. Laisvi rinkimai, nepriklausoma žiniasklaida turi didesnę kainą nei galimybė įsigyti Europos tiekiamų prekių Rusijoje, tačiau šalies visuomenė palaipsniui užmerkė akis prieš valdžios politinių laisvių ribojimus.
– Ar mes, būdami Lietuvoje, galime paveikti kitos šalies visuomenę iš išorės?
– Žinoma, kad galime! Privalome palaikyti Rusijos demokratinę opoziciją, skleisti informaciją ne tik pasaulyje, bet ir pačioje Rusijoje. Matome pavyzdžių, kai įvairios programišių grupės įsilaužia į Kremliaus ir kitus valstybinius kanalus ir transliuoja žinutes eiliniams Rusijos piliečiams apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Jie rodo vaizdus iš karo zonos, kurie matomi visame pasaulyje, dalijasi necenzūruojamos žiniasklaidos priemonių turiniu.
Taip pat yra iniciatyva „Call Russia“, kurios metu siunčiamos žinutės Rusijos piliečiams iš Vakarų Europos, Lietuvos ir kitų šalių, bandoma juos informuoti, skleidžiamos žinios naudojantis „Google Maps“ žemėlapio atsiliepimais. Galimybių yra daug, todėl svarbu jomis pasinaudoti.
– Kokia ateitis laukia V.Putino režimo?
– Aš būčiau linkęs manyti, kad karas Ukrainoje yra tironiško V.Putino režimo pabaigos pradžia. Sankcijos yra beprecedentės, jos jau parklupdė ir ilgainiui smarkiai paveiks visą Rusijos ekonomiką. Vyks Rusijos ekonomikos deindustrializacija. Kuo ilgiau šis žiaurus karas tęsis, tuo stipresnės bus sankcijos, taip pat Europa atsisakys dujų ir naftos iš Rusijos. Civilizuotas pasaulis negali žiūrėti į šią baisybę, tad sieks, kad ryšiai su Rusija būtų nutraukti.
Įvairūs Rusijos opozicijos atstovai kalba apie tai, kad vyksta pasipriešinimas ir Kremliaus viduje, todėl vargu ar šis melą ir agresiją skleidžiantis režimas ilgai išsilaikys. Manau, V.Putinas jau pralaimėjo ir Rusijos visuomenė, norėčiau tikėti, yra per žingsnį nuo perversmo, kuris ir reikštų režimo pabaigą. Šiandieninė Rusija yra panašesnė į Šiaurės Korėja nei į XXI a. Rytų Europos šalį, todėl tokiam režimui vienaip ar kitaip bus priešinamasi. Iki sankcijų pradžios Rusijos ekonomika buvo gana atvira – grįžti į akmens amžių niekas nenori, todėl pasipriešinimo šalyje tik daugės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...