- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną veikiausiai vėl tribūnoje trūnys kuris nors politikierius, rusiškomis sintaksinėmis konstrukcijomis aiškinsiantis apie lietuvių kalbos reikšmę ir grožį. Paskui gal dar leis rėžti pamokslą kokiam nors nupezusiam akademikui, nebeatskiriančiam, kur čia jis, o kur jau pati gamta (kaip kažkada pastebėjo gyvasis klasikas).
Na, gal dar Kalbos komisijos pirmininkas ką nors apreikš "tuo pačiu" ("tem samym"), kaip nesigėdija lietuviškais žodžiais rusiškai pasakyti. Jo pratarmei delnų pliauškėjimais pritars keletas niekada nesituoksiančių filologių vilnonėmis kojinėmis ir šv. Magdalenos laikų sandalais. Ir "vsio", šventė baigta, k...os – namo, kaip sakoma.
Negalima liepti visiems per televiziją šnekėti taip idealiai, kaip filosofas ir diktorius Marijus Žiedas. Tačiau tai, kas vyksta komercinėse televizijose, vis tiek vieną dieną pagaliau turėtų būti įvardinta valstybinės kalbos morgo košmarais.
Kiek, pavyzdžiui, iš žiūrovų gali tyčiotis nei tarties, nei gramatikos prideramai nesimokiusi gyvenimo būdo laidų vedėja, jau kelerius metus sunertomis rankomis ieškanti sau primato? Ji vis tautai pasakoja apie savo idealą – moterį, kuri gali sau leisti nusipirkti "tašę" už kelis tūkstančius, arba apie užsienyje dirbantį vyriškį, kuris kasdien plauna galvą "bliūde". Taip tiesiai šviesiai ir vimteli: "tašė", "bliūdas".
Keisčiausia, kad ši lingvistinė distrofija jokios alergijos nesukelia nei televizijos vadovams, nei Kalbos inspekcijai. Ir žiūrovai jau baigia priprasti prie šitų filologinių fekalijų. Netrukus, matyt, žydrieji ekranai įgis feisbuko, kur žodyje "atsakymas" balvonai rašo "c", tapatybę.
Jei toliau taip sieksime "tobulumo", gal ir pageidavimų koncertas netrukus sulauks užsakymų dainelei apie seksą kapinėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...