Kam Kataras išleido milijardus?

  • Teksto dydis:

Jei galėtume pavartyti šiuo metu vykstančio pasaulio futbolo čempionato finansinę ataskaitą, kiltų klausimų, ar ten nurodytos sumos – ne kompiuterinio žaidimo simuliacija.

Taps žinomesnis

Remiantis statistikos tinklalapio Statista.com duomenimis, brangiausiomis FIFA istorijoje vadinamos planetos futbolo pirmenybės Kataro valdžiai turėjo kainuoti 220 mlrd. JAV dolerių.

Palyginkime: 2018 m. Rusijoje vykusiam pasaulio futbolo čempionatui vietos valdžia atseikėjo 11,6 mlrd. dolerių, o septynios planetos pirmenybės nuo 1994-ųjų iki 2018-ųjų iš viso kainavo 44,3 mlrd. dolerių.

Tai rodo, kad pasaulio futbolo čempionatas Katare yra ne tik brangiausias istorijoje, bet savo kaina beveik penkis kartus lenkia septynias prieš tai vykusias planetos pirmenybes kartu sudėjus.

Dažniausiai tokius renginius organizuoti siekia šalys, norinčios sužibėti politinėje arenoje.

Akivaizdu, kad, net ir labai norėdamas finansinės naudos, Kataras jos negaus, tačiau tuomet kyla klausimas – kodėl organizuojamos tokio lygio varžybos?

„Pasaulio futbolo čempionato išlaidos Katare didžiulės dėl to, kad nebuvo normalios futbolo infrastruktūros. Skaičiuojama, kad iš bilietų organizatoriams sugrįš apie 17 mlrd. dolerių. Vadinasi, patiriamas daugiau nei 200 mlrd. dolerių nuostolis, kad Kataras būtų žinomesnis ir ateityje galėtų orientuotis į turizmą“, – kalbėjo Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Edmundas Jasinskas.

Tikrai neuždirbs

Dideli pinigai atveria didelių galimybių. Siekdama bet kokia kaina pasaulio čempionato organizavimo teises perduoti Katarui, FIFA priėmė istorinių ir kartais sunkiai suprantamų sprendimų.

Tradiciškai vasarą vykstančios planetos pirmenybės šiemet dėl karšto klimato buvo perkeltos į lapkričio ir gruodžio mėnesius, kai oras Katare tampa šiek tiek pakenčiamesnis. Dėl šios priežasties įvyko klubinio sezono pertrauka, o futbolininkai, nerungtyniaujantys pasaulio čempionate, buvo priversti išeiti privalomų atostogų.

Kodėl tokiai organizacijai kaip FIFA naudinga keisti įsigalėjusias tradicijas ir kelti futbolo sirgalių nepasitenkinimą vien tam, kad pasaulio čempionatas įvyktų Katare?

Visų pirma, būtina atskirti tris pagrindinius FIFA uždarbio šaltinius: televizijos transliacijas, bilietų pardavimą ir rinkodaros pajamas. Žinoma, organizacija irgi prisideda organizuojant renginį ir skiria lėšų turnyro operacijoms užtikrinti.

Vis dėlto, vertinant dabar vykstantį pasaulio čempionatą, galima drąsiai teigti, kad, nepaisant išlaidų, uždirbama labai daug.

FIFA į planetos pirmenybes Katare investavo 1,7 mlrd. JAV dolerių, į šią sumą įtraukus net 440 mln. JAV dolerių, kuriuos FIFA skyrė priziniam fondui. Skirtingų šaltinių duomenimis, planuojama, kad šis pasaulio čempionatas FIFA organizacijai atneš 4,7 mlrd. JAV dolerių pajamų. Kitaip tariant, suraskite bet kokį vadovą, kuris nenorėtų uždirbti tokių pinigų.

Vis dėlto tai tėra FIFA uždarbis. LSU profesoriaus E. Jasinsko teigimu, Katarui uždirbti iš šio pasaulio čempionato neįmanoma nei teoriškai, nei praktiškai.

„Bet kokia didžiausių pasaulio sporto įvykių logika sako, kad dažniausiai olimpinių žaidynių ir pasaulio futbolo čempionatų organizatoriai nesiekia uždirbti. Natūralu, kad kuo daugiau infrastruktūros sukurti reikia, tuo mažesnė renginių atsiperkamumo tikimybė. Dažniausiai tokius renginius organizuoti siekia šalys, norinčios sužibėti politinėje arenoje. Ne išimtis ir Kataras ar anksčiau pasaulio pirmenybes organizavusi Rusija.

Reikia įvertinti faktą, kad jei stadionams statyti išleidžiami daug pinigų, jų nelieka kažkam kitam – galbūt socialinėms paslaugoms, kariuomenei, o gal ir studentų stipendijoms. Vadinasi, mažiau pinigų turinčioms valstybėms didelių sporto renginių organizavimas gali kainuoti daug brangiau, nei tai atrodo teoriškai“, – pabrėžė profesorius E. Jasinskas.

Stadionų nereikia

Sporto vadybos eksperto teigimu, masiniams sporto renginiams sukurtos infrastruktūros reikšmė ir panaudojimas turėtų paaiškėti tik pasibaigus renginiui. Tiesa, po pasaulio čempionatų ar olimpinių žaidynių sporto statiniai ne itin dažnai sėkmingai panaudojami.

Kaip vieną iš nesėkmingų pavyzdžių būtų galima įvardyti 72 tūkst. sirgalių talpinantį „Estadio Mane Garrincha“ stadioną Brazilijoje, kurį pastatyti kainavo beveik 1 mlrd. JAV dolerių. Po 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionato gigantiškas statinys tapo autobusų laikymo aikštele, o vietos gyventojai išėjo į gatves prašydami paaiškinti, kodėl pinigai nebuvo išleisti socialinėms problemoms spręsti.

„Visuomet reikia vertinti ne tik tai, kas vyksta čempionato metu, bet ir koks bus palikimas. Darnaus vystymosi metodikos nurodo, jog tokiais atvejais reikėtų įtraukti kuo daugiau visuomenės, kad ji tartų savo žodį ir nuspręstų, kokia infrastruktūra reikalinga.

Bene naujausiu tokiu pavyzdžiu laikomos Londono olimpinės žaidynės, kuriose buvo daug modalinių arenų – jos galėjo būti išardomos ir perkeliamos į kitą vietą. Nelabai norėčiau tikėti, kad po pasaulio futbolo čempionato Kataras tikrai išnaudos susikurtą infrastruktūrą ir ji nebus apleista“, – spėliojo E. Jasinskas.

Estafetės lazdelę organizuojant būsimą pasaulio futbolo čempionatą perims trys valstybės. 2026-aisiais planetos pirmenybės vyks Šiaurės Amerikoje – JAV, Kanadoje ir Meksikoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rymas

Rymas portretas
Užmiršo paminėti milijoninius kyšius FIFA vadams už sutektą galimybę.

nuomonė

nuomonė portretas
Kataras- šalis turtinga, gali ir pasišvaistyti. Bet kai mūsų ubagai atiduoda paskutinius pinigus karui Ukrainoje palaikyti - tai jau nusikaltimas.

...

... portretas
man tai aktualu kam mūsų valdzia mėto mūsų pinigus,Kataro milijardai manęs nejaudina
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
Daugiau straipsnių