- Aušra Lėka
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kartelė stojant į aukštąsias mokyklas išmesta į nesibaigiančių švietimo reformų ir jų reformavimo šiukšlyną. Tik pernai įvestas, bet jau atšauktas tikrai ne toks ir ambicingas reikalavimas, kad stojančiųjų į universitetą trijų privalomų egzaminų vidurkis siektų bent 40 balų iš 100 galimų, į kolegiją – 25 balus. Dabar ir tokios ambicijos nužemintos iki pat grindų: užteks egzaminus bent išlaikyti, tai yra surinkti 16 balų iš 100. Gerai, kad bent jau nepanaikintas mažiausio konkursinio balo reikalavimas.
Kartelės įvedimas motyvuotas būtinybe kelti studijų kokybę. Kad to nebesiekiama, neprisipažįstama, nors taip studentais galės tapti joms nepasirengę jaunuoliai. Kad tai buvo klaida, įrodymų neieškota, o ir būtų neįmanoma rasti, nes kartelė tik ką įvesta.
Jei tokį sprendimą būtų įvedusi ankstesnė valdžia, o dabartinė atšaukusi, būtų klasika, tačiau sprendimas – šios valdžios.
Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius nurodė tokį argumentą – to prašė… pačios aukštosios mokyklos. Nebent kurios ir pernai jos nepaisė, nes kitaip nepajėgė surinkti bent kiek padoriau mokyklas baigusių studentų. O Vilniaus Gedimino technikos universitetas prisipažino, kad to reikalavo... socialiniai ir verslo partneriai.
Panašu, dabartinę valstietišką valdžią apėmė manija nuleisti kokybės standarto kartelę, kur tik tik gali.
Tad dabartinė valdžia atšaukia savo pačios reformų kryptį – neliko nei stojančiųjų standarto kartelės, atsitraukiama ir nuo pradėto universitetų tinklo optimizavimo, nors ekspertai pripažįsta, kad tai prisidėtų prie studijų kokybės.
Jei būtų partijų susitarimas dėl švietimo, net valdantieji negalėtų taip elgtis. Tačiau susitarimo nėra, nes nėra ir sutarimo. Deja, tose srityse, kurių standartų nereglamentuoja NATO ir ES, taip pat ir švietime, patys sugebame tik užstrigti nuolatiniuose ginčuose, paversdami savo jaunąją kartą ne itin kokybiško ugdymo įkaitais.
Panašu, dabartinę valstietišką valdžią apėmė manija nuleisti kokybės standarto kartelę, kur tik tik gali. Nepavyko su rinkimų kartele partijoms, tad nuleido aukštajam mokslui. Ką dar ras pagadinti iki spalio 11 d.?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?3
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...