Kas bendro tarp dosnumo, mokesčių ir laimės?

Netrukus gyventojai vėl pradės deklaruoti pajamas, o turinčios teisę gauti paramą organizacijos ir asmenys – raginti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti joms. Tik šiemet, deja, ši parama jau galės siekti nebe 2 proc. sumokėto mokesčio, o tik 1,2 proc. O galėtų siekti daug daugiau.

Reikia pastebėti, kad toks GPM įstatymo pakeitimas, priimtas praėjusių metų pabaigoje, nesumažins skiriamos paramos vertinės išraiškos. Taip yra todėl, kad dėl mokesčių reformos beveik trečdaliu išauga bruto darbo užmokestis bei nuo 15 proc. iki 20 proc. (arba 27 proc. didesnėms pajamoms) padidėja pats GPM tarifas.

Vis tik buvo praleista gera proga suteikti galimybę Lietuvos gyventojams didesnę dalį sumokamo GPM dalį skirti paramai. Pasauliniame aukojimo reitinge „Charities Aid Foundation“ Lietuva yra 137 vietoje iš 139 vertintų šalių. Pagal pagalbą nelaimės ištiktiems nepažįstamiesiems esame tik 132, o vertinant paramą piniginėmis lėšomis, skiriamą labdaringoms organizacijoms, Lietuva yra tik 128 vietoje. Erdvės, kaip ir būtinybės, progresui čia lieka labai daug.

Praėjusiais metais dalį savo sumokėto GPM paramai skirti nusprendė 531 tūkst. gyventojų. Kodėl tokia galimybe pasinaudojo tik vos daugiau nei trečdalis užimtųjų? Viena iš pagrindinių priežasčių – vidutines pajamas gaunantis gyventojas galėjo skirti tik maždaug 33 eurus. Gyventojams, neturintiems prievolės ar kitų priežasčių deklaruoti pajamas, tai galėjo atrodyti per maža suma, kad jie ryžtųsi pereiti biurokratinius deklaravimo ir paramos skyrimo kelius.

Pagal pagalbą nelaimės ištiktiems nepažįstamiesiems esame tik 132, o vertinant paramą piniginėmis lėšomis, skiriamą labdaringoms organizacijoms, Lietuva yra tik 128 vietoje.

Todėl vertėtų rimtai pasvarstyti alternatyvą leisti gyventojams paramai skirti ne 1,2 proc., o, pavyzdžiui, 10 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Tuomet vidutines pajamas gaunantis gyventojas paramai galėtų skirti apie 300 eurų per metus. Tai ne tik iš esmės pakeistų skurdžią situaciją paramos bei aukojimo fronte, bet taip pat būtų papildomas motyvas pajamas gauti oficialiai ir prisidėtų prie mokesčių vengimo mažinimo.

Tiesa, toks daug didesnės sumokėto GPM dalies skyrimas paramai gali būti kritikuojamas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dabar parama neretai skiriama organizacijoms, kurioms jos nelabai reikia. Ne pelno siekiančioms organizacijoms paramos gavėjo statusą gauti yra paprasta, todėl tarp paramos prašančių turime ne tik labdara užsiimančias organizacijas, mokyklas bei darželius, bet ir sporto klubus, keksiukų kepėjų bendruomenes, šonaslydžio mėgėjų susivienijimus ir panašiai.

Akivaizdu, kad norint suteikti galimybę didesnę GPM dalį skirti paramai, reikia griežčiau apibrėžti, kas gali būti paramos gavėjas. Čia kriterijai turėtų būti labai aiškūs – tie, kas siekia ne naudos sau, o suteikia pagalbą ir paramą negalintiems pasirūpinti savimi. Deja, kol kas nemaža dalis paramos skirstymo yra tiesiog būdas arba susigrąžinti, arba savo poreikių tenkinimui įdarbinti sumokėtus mokesčius.

Taip pat reikėtų didesnės atskaitomybės ir aiškesnio reglamentavimo, kaip paramai gautos lėšos yra panaudojamos. Šiuo metu įstatymai leidžia iki penktadalio paramos fondo gaunamų lėšų panaudoti administravimo išlaidoms. Mažiems fondams, gaunantiems kuklias pajamas, tai gali būti nepakankama suma sklandžiai ir efektyviai veiklai užtikrinti, o dideliems – per didelė erdvė paišlaidauti.

Dar viena problema yra susijusi su praradimais šalies nacionaliniame biudžete. 2019 metų nacionaliniame biudžete iš GPM planuojama surinkti apie 3,3 mlrd. eurų. Jei didžioji dalis gyventojų pasinaudotų galimybe skirti dešimtadalį savo sumokėto GPM paramai, dėl to biudžetas netektų daugiau nei 300 mln. eurų. Tačiau jei didžioji dalis šių lėšų per paramos ir labdaros organizacijas atitektų tiems, kam Lietuvoje tos paramos labiausiai reikia, ar tai būtų galima laikyti praradimu valstybei? Turbūt nereikia daryti prielaidos, kad socialinę apsaugą ir paramą efektyviausiai gali užtikrinti tik valstybinės institucijos.

Galima pasvarstyti dar drąsesnį žingsnį – leisti gyventojams perskirstyti dar didesnę dalį, pavyzdžiui, pusę viso sumokėto GPM, nusprendžiant kurioms valstybės funkcijoms jie nori skirti savo sumokėtus mokesčius. Dalis gyventojų mano, kad šiuo metu labiausiai nuskriausta yra švietimo sistema, kitiems prioritetas – sveikatos apsauga, tretiems gali atrodyti, kad krašto apsaugai dar skiriama nepakankamai lėšų ir jos stiprinimui norėtų nukreipti savo sumokėtus mokesčius.

Tai būtų gryniausia tiesioginės demokratijos forma, nes kiekvienas gyventojas, priklausomai nuo savo indėlio į valstybės biudžetą, galėtų proporcingai dalyvauti valstybės finansų valdyme. Žinoma, didelė dalis valstybės funkcijų vis tiek būtų finansuojamos iš kitų mokesčių ir čia sprendimus priimtų vyriausybė. Taip būtų užtikrinama, kad net ir nepagrįstai neįdomi ar nepopuliari sritis neliktų be finansavimo. Tačiau piliečiai, galėdami tokia forma išreikšti savo preferencijas, siųstų aiškų signalą politikams, turėtų daugiau motyvacijos mokėti mokesčius ir aiškiau suvoktų, kad ištekliai yra riboti, ir visus poreikius patenkinti yra sudėtinga.

Galiausiai verta prisiminti, kad Jungtinių Tautų „Pasaulio laimės ataskaitoje“, vertinant dosnumo įtaką laimei, lietuviai yra priešpaskutinėje vietoje pasaulyje. Ne visiems akivaizdu, kad dalinimasis ir rūpinimasis kitais sukelia pasitenkinimą ir laimės jausmą, dažnai didesnį nei kažką gaunant. Galimybė paskirstyti jau sumokėtą GPM nėra vienintelis ir gal net ne svarbiausias būdas paremti tuos, kuriems pagalbos labiausiai reikia. Tačiau šio instrumento išgryninimas ir sustiprinimas galėtų padėti stiprinti empatiją, bendruomeniškumą ir pilietiškumą bei padėti tapti... laimingesniais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

seniai aišku

seniai aišku portretas
Nevadinkit banko tarnautojo ekomomistu. Jis tik banko atstovas spaudai geriausiu atveju. Ir uz banko alga skelbia "ekonomines žinias ir prognozes" kurios naudingos tik bankui
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    7
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    3
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    1
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    2
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
Daugiau straipsnių