Nuo Vyriausybės suformavimo dar prabėgo nedaug laiko, tačiau padėtis ligoninėse, gatvėse ir kiekvieno iš mūsų namuose tokia, kad naujoji premjerė su komanda jau tikrai atidarė pirmąjį laišką ir aktyviai naudojasi jame esančiu patarimu. Pastaruoju laiku vos tik yra menkiausia proga primenama, kad padėtis bloga, nes ankstesnioji Vyriausybė neatleistinai delsė, nesiėmė suvaldymo priemonių, žmonių sveikatą paaukojo ant Seimo rinkimų ir kitokių altorių.

Iš dalies sunku būtų ginčytis – tokia kaltės permetimo pozicija bent iš dalies yra pagrįsta. Nuo Seimo rezultatų paaiškėjimo lapkričio pradžioje iki Kalėdų – beveik du mėnesiai. Per tą laikotarpį tikrai buvo galima imtis realių ribojimų, o ne formalaus kvietimo iš Vyriausybės rūmų.

Ar yra bent teorinių galimybių likti karantine, ar turime aukoti sveikatą ir grįžti prie kompiuterių, staklių ir mokyklos suolų?

Gyvenimiškas anekdotas, kad labai panašu, jog naujajai Vyriausybei idealiai tiks ir antrasis laiškas iš anekdoto. Kelią tam paruošė ne tik trijų moterų koalicija, bet ir Arūnui Dulkiui meile nespinduliuojantis Gitanas Nausėda. Jis nuo pat pradžių buvo skeptiškai nusiteikęs ir žadėjo įdėmiai sekti ir vertinti naujojo Sveikatos apsaugos ministro veiklą.

Antrosios bangos nesuvaldant ir (jei tik) griežtas Kalėdų laikotarpis neduos apčiuopiamų rezultatų jau sausio vidury, bus galima kalbėti apie poreikį keisti arklius vidury brastos. Prezidentas pats galės atsiimti savo žodžius, 2020-ųjų pavasarį gynusius "vyriausiąjį karo pajėgų kovoje su koronavirusu vadą", Aurelijų Verygą.

Tačiau A.Dulkys gali kristi dar besitęsiant antrajai bangai. O kas taps atsakingu už trečiąją? Optimistai skaičiuoja, kad trečiosios bangos Lietuvoje nebus. Neva antroji nuslūgs kovą-balandį kartu su didėjančia šiluma ir augančiu drėgmės kiekiu. Deja tokios prognozės mažai koreliuoja su medicinos ekspertų (tiek tėvynainių, tiek pasaulinės reikšmės) nuomone.

Taip, jeigu mums labai pasiseks, neįtikėtinai sėkmingai sukritus likimo kortoms, toks scenarijus teoriškai įmanomas. Tačiau nereikia pamiršti, kad Lietuva – ir visuomenė, ir verslai, ir kiekvienas iš mūsų – neturi neribotų išteklių gyventi pauzėje. Jau pirmasis karantinas privertė iššluoti sandėliukus ir atrasti seniai pamirštas bankų sąskaitas. Po antrojo griežto karantino visi šie ištekliai juodai dienai bus likę tik gerais prisiminimais.

Ir tada kils klausimas – ką daryti? Ar yra bent teorinių galimybių likti karantine, ar turime aukoti sveikatą ir grįžti prie kompiuterių, staklių ir mokyklos suolų?

Esu realistas ir, manau, kad verslas prispaus Vyriausybę bei Seimą, mes grįšime į kasdienybės frontą.

O va tada greitai ir (ne)lauktai (jei pasiseks – ne taip skaudžiai vasarą, jei ne – vėl panašiai sunkiai rudenį) mes sulauksime trečiosios viruso bangos. Ir Vyriausybė turės traukti trečią laišką. Nebent ją stebuklingai ištemps netikėtai pasisekę visuotiniai skiepai.