Kavos gėrimo varžybos

Jei prieš gerą dešimtmetį kas nors manęs būtų paklausęs, kuo labiausiai šiandien konkuruos mano kartos atstovai, tikrai būčiau suklydusi. Būčiau sakiusi, jog aplankytais kraštais, sukurtomis šeimomis, pirmosiomis įkurtuvėmis, mėgstamu darbu. Bet ne tuo, kieno paakiai juodesni ar kiek kavos puodukų per dieną išgeriama. Puikuotis darboholizmu šiandien tapo gero tono ženklu. O skųstis amžinu pervargimu bei laiko stoka – madingiau nei "Balenciaga".

Neseniai perskaičiau vienos socialiniuose tinkluose žinomos komunikacijos specialistės įrašą ir apėmė dvejopi jausmai. Moteris su didžiuliu pasididžiavimu pasakojo apie tai, kaip prisidėjo prie gamyklos statybų netoli Kauno. Iš tiesų, pasiekimas įspūdingas, turint galvoje tų patalpų dydį, sudėtingumą ir statybų trukmę. Kita vertus, sėkmingo finišo kaina irgi nemaža. Pačios autorės žodžiais, paskutinėmis statybų savaitėmis "pamečiau laiko nuovoką, savaitgalio konceptą, pietų konceptą, numečiau 3 kg, sugėriau dvi pakuotes migdomųjų, susilašinau dvi lašelines, atsinaujino skrandžio opa, tris kartus verkiau, du beveik rėkiau". Skaitant šias eilutes, man nejučia kyla klausimas – o dėl ko?

Su derama pagarba visų specialybių atstovams, bet na… Suprasčiau, jei tokiais žodžiais savo patirtis nupasakotų gydytojas arba ugniagesys, šalį ištikus masinei katastrofai. Juk jų didvyriškumas ir pasiaukojimas tiesiogiai susijęs su gelbėjamomis gyvybėmis. Bet kai šitaip apie savo darbą kalba vadybininkai, rinkodaros specialistai ar aptarnaujančiojo personalo darbuotojai, kyla kita mintis. Gal jie savo gyvenimą aukoja vien tam, kad kažkam kitam sukrautų daug pinigų? O patys, geriausiu atveju, pasiima tik mažytį procentėlį to, ką uždirbo kitam, ir, žinoma, pasiglosto ego, vėl padarę tai, kas neįmanoma.

Pamenu, draugė dirbo vienoje įmonėje, kurios veiklos tiksliau apibūdinti dėl konfidencialumo negaliu. Ta vieta savo darbuotojus labai jau gudriai "motyvuodavo". Pirmojo mėnesio rezultatus padaugindavo iš dviejų ir gautą skaičių nurodydavo kaip ateinančio mėnesio tikslą. Na, maždaug, versdamasis per galvą pasirašei sutartis su penkiasdešimt klientų? Kitą mėnesiuką prašom šimtą! Kas baisiausia – darbuotojai pasiekia tą šimtą, iki išnaktų sėdėdami biure. O paskui dar puikuojasi prieš mažiau atkaklius kolegas. Geros manipuliacijos esmė ir yra padaryti taip, kad kitas tikėtų sprendimą priėmęs pats, laisva valia. O kol vieniems dalyvauti lenktynėse savo jėgomis atrodo kaip tobulėjimas, kažkas šypsosi mokėdamas algą vienam darbuotojui už dviejų su puse darbą.

Taip, gyvenime būna visko. Būna, kad taip užsidegi kokiu nors projektu, jog į antrą planą nukeliauja tokie prabangos dalykai kaip pakankamas poilsis, namie gamintas maistas ar knygos skaitymas prieš miegą. Būna juodų ruožų, kai viskas sukrenta krūvon ir lakstai panikos pilnomis akimis nuo vienos atsakomybės prie kitos. Tik, bent jau mano kuklia nuomone, savaitgaliai biure ar naktys žvelgiant į kompiuterio ekraną, o ne į mylimųjų akis, turėtų būti laikina išimtis, bet ne amžina taisyklė.

Nes antraip rizikuojama visą gyvenimą šokinėti per vis kylančias karteles, tikintis, kad vieną dieną pasieksi finišą, o tada jau tavo naudai strikinės jauni bei sveiki, ir pagaliau ramiai pailsėsi. Tik nežinau, kiek toks poilsis kokybiškas, kai vaikai su tavimi nebenori bendrauti, nes augdami turbūt manė, kad jų vardas yra "netrukdyk". Kai nebeturi nei vieno draugo, nes net ištikimiausi po šimtojo pasakymo "negalėsiu, užsiėmusi" nustojo siūlyti susitikti. Kai pats, be profesinių subtilybių, daugiau niekuo nei kuo domiesi, nei turi ką papasakoti.

Internete klaidžioja dvi kardinaliai skirtingos klišinės citatos. Viena jų – "Karjera – nuostabu, bet prie jos šaltą naktį neprisiglausi", kita – "Jūsų karjera niekada nenubus ir nepasakys jums, kad jūsų nebemyli". Turbūt abejose esama tiesos ir kiekvieno laisvė rinktis, kiek svarbi gyvenimo dalis yra darbas. Tik gal vertėtų neužmiršti žodelio "dalis". Ir dažniau palinkėti sau ir vieni kitiems ramybės. Ne tik prieš Kalėdas ar išlydint amžinojo poilsio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arūnas

Arūnas portretas
Taip,ne piniguose laimė, o jų kiekyje.

Irena

Irena portretas
Labai teisingai parašyta. Ne piniguose laimė. Kitiems neleist save išnaudot.Mokslininkai įrodė tinginiai gyvena ilgiau.

teisingai

teisingai portretas
gyvenimas duotas viena karta ir labai svarbu suvokti kam jis duotas kas yra svarbiausia autores straipsniai visada kviecia apmastimams
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Rytų fronte nieko nauja. Kol kas
    Rytų fronte nieko nauja. Kol kas

    Aukštuomenės mėgstamą golfą į bulvių kasimą, o diplomatinę eilutę – į ledo ritulininko kostiumą mieliau iškeičiantis Aleksandras Lukašenka ir vėl laimėjo. 110:0 – tokiu rezultatu baigėsi dar vieni Baltarusijos pa...

  • Prezidento švarkas
    Prezidento švarkas

    Dažnai norisi ekonomistui Gitanui Nausėdai, dirbusiam SEB banko prezidento patarėju, mesti kaltinimą, kad ir jis prisidėjo prie lietuviško būsto burbulo, kuris sprogo 2008-aisiais. Mūsų šalies piliečių neperspėjo, kad masiškai d...

    3
  • Advokatas apie teismo sprendimą paleisti N. Venckienę: kitaip ir negalėjo būti
    Advokatas apie teismo sprendimą paleisti N. Venckienę: kitaip ir negalėjo būti

    Kalbant apie šiandien paskelbtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl buvusios teisėjos ir parlamentarės Neringos Venckienės advokatės Sonatos Žukauskienės skundo dėl jos klientei skirto suėmimo, toks rezultatas ir turėjo būti. Tiek a&sca...

    15
  • Atviras Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko laiškas aplinkos ministrui
    Atviras Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko laiškas aplinkos ministrui

    Jau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga. Visuomenė pagrįstai tikėjosi, kad aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos problemos bus prioritetas – realia...

    2
  • Kultūrinės gonorėjos importas
    Kultūrinės gonorėjos importas

    Kovo 11-osios 30-metį kitąmet švęsime ypatingai. Atvažiuos ne "Scorpions" su savo anų laikų topu "Wind of Change", o Rusijos liaudies artistas Filipas Bedrosovičius Kirkorovas. ...

    14
  • Seimo klounai
    Seimo klounai

    Kai praėjusią kadenciją juokėmės iš tuometės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės nusišnekėjimų, net baisiausiame košmare neįsivaizdavome, kad gali būti dar blogiau. Pasirodo tuomet dugnas dar nebuvo pasiektas. ...

    22
  • Brangi loterija
    Brangi loterija

    Šiandien Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) paskelbs svarbią žinią. Kokia ši naujiena Lietuvai: geroji ar blogoji, priklausys nuo jos turinio. Penktadienį Ženevoje, kur įsikūrusi FIBA būstinė, turėtų paaiškėti vals...

    1
  • Švietimas artėjant rinkimams
    Švietimas artėjant rinkimams

    Mokslo metai prasidėjo su atsargiomis diskusijomis apie tai, kokių pokyčių ir naujovių tikėtis ugdymo procese. Vieni šiai diskusijai bandė suteikti aštrumo kalbėdami apie mokytojų bendruomenę kaip rusenantį durpyną, kuris gali bet kur...

  • Kodėl Kalėdos prasideda rudenį?
    Kodėl Kalėdos prasideda rudenį?

    Sutikite, rudens pradžioje parduotuvėse pamatę kalėdines dekoracijas ir išgirdę etatines žiemos švenčių dainas ne vienas stabtelime iš nuostabos. Ar ne per anksti tos prekybininkų Kalėdos, kai grybautojai dar baravykus miš...

  • E. Macrono klaida – ne analizė, o siūlomi sprendimai
    E. Macrono klaida – ne analizė, o siūlomi sprendimai

    Euroatlantizmo šalininkai dešimtmečius skundėsi, kad aljanso europinė dalis bijo veikti ir laikosi siauro požiūrio. Po sensacingo Emanuelio Macrono interviu „The Economist“ šiuos skundus reikėtų iš naujo apmąstyt...

Daugiau straipsnių