Aštuoni vaikai 100 tūkst. gyventojų – tiek Lietuvos gyventojų iki 19 metų kasmet žūsta mūsų šalyje dėl išorinių priežasčių. Ši kraupi statistika pristatyta naujausioje Nacionalinių veiksmų vaikų tyčinių sužalojimų srityje ataskaitoje, kurią Lietuva parengė sykiu su dar 24 Europos vaiko saugos aljanso narėmis.

Minėtas rodiklis – ir vėl blogiausias visoje ES. Pačiame dugne esame ir pagal asmenų iki 19 metų amžiaus savižudybių skaičių.

Kas vyksta su Lietuvos vaikais, jei jų gyvybių nepajėgia išsaugoti net, pvz., ir toks saugiai ir laimingai vaikystei svarbus faktorius kaip atsigaunanti šalies ekonomika? Paradoksas, bet ekonominį krachą išgyvenusioje Graikijoje minėtas rodiklis – geriausias tarp 25 šalių ir 10 kartų mažesnis nei Liertuvoje.

Visi su vaikais susiję klausimai yra ypač jautrūs. Ne veltui vaikų atvaizdai išgelbsti ir pačius netalentingiausius reklamos kūrėjus ar politikus. Apie problemas kuriant šeimos politiką gali daug ką papasakoti ir vaikų gerovės specialistai.

Nieko keista, kad ir vienas naujausių bandymų reglamentuoti Lietuvos vaikų gyvenimą, išplėsti smurto prieš vaikus sąvoką, sulaukė tokios audringos visuomenės reakcijos ir nevienareikšmio vertinimo. Keista tik tai, jog vienos idėjos stumiamos buldozeriu – beatodairiškai, nekreipiant dėmesio į blogąją kitų ES šalių patirtį, o kitoms leidžiama likti tik įstatymo žodžiu be dvasios.
Pastarųjų pavyzdžių – galybė. Paminėti verta kad ir vieną, kuri tiesiogiai susijusi su minėta vaikų mirčių statistika. Tai – Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa.

Šią fantastišką iniciatyvą Vyriausybė patvirtino dar 2008 m. Pagal ją plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje pamokos turėtų būti privalomos, tačiau ji vis dar nėra vykdoma.

Nevykdoma, nepaisant baseinų rekonstrukcijoms išleidžiamų ES struktūrinių fondų pinigų, politikų pažadų Rūtai Meilutytei ir jos gerbėjams. Lankyti privalomų plaukimo pamokų nesiūloma net didmiesčių moksleiviams, ką jau kalbėti apie provinciją, kurios vandens telkiniuose kasmet įvyksta ne viena nelaimė: saugaus elgesio vandenyje vaikai, deja, labai dažnai išmoksta tik rizikuodami sava gyvybe. Skaudu, kad tai vyksta atliekant tyrimus ir analizes, lyg ir puikiai suvokiant, kad žūstančius vaikus išgelbės ne sąrašas naujų idėjų, o noras juos vykdyti.