Beje, tiems, kurie tebekliedi, kad "anuomet žmonės tai gyveno", pakaktų tik suskaičiuoti, kiek puslitrių degtinės sovietmečiu buvo galima nupirkti už minimalią algą ir kiek tų puslitrių už ją išeina dabar. Nelyginami dalykai – kasdien džius apatiniai ir dar bufetuke liks. Taigi šitoje vietoje debatai tuo klausimu turėtų būti baigti.

Vis dėlto atminties taroje sovietai pas mus subarška ir kitais pavidalais. Alkaloidinis SSRS palikimas tebekeroja tradicinėmis dejonėmis ("šeimos nevalgę"), vertinimais ("visi jie vagiai"), neraštingumo ("rašau tau acakyma") grimasomis, kurios mūsų kraštą paverčia didele runkelių lysve.

Tiems, kurie tebekliedi, kad "anuomet žmonės tai gyveno", pakaktų tik suskaičiuoti, kiek puslitrių degtinės sovietmečiu buvo galima nupirkti už minimalią algą ir kiek tų puslitrių už ją išeina dabar. Nelyginami dalykai.

Akivaizdžios ir estetikos problemos – per radiją ar TV vis dar "garo duoda" harmonizuotos liaudies dainos ir kitos muzikinės fekalijos, kurios savo sovietiniais sąskambiais tebešlovina P.Griškevičiaus laikus.

Tačiau, dėkui dievui, jau galima pajausti, kad, atėjus naujoms kartoms, situacija keičiasi. Ko gero, pats žaviausias dalykas yra matyti atgimstantį roką, kuris aštuntajame devintajame XX a. dešimtmetyje buvo ryškiausia Lietuvos andergraundo savastis. Anuomet "Smoke on the Water" negirdėjęs jaunuolis kasdien rizikavo gauti į kepalą už nesusiformavusias pažiūras.

Regis, dabar rokas vėl atgyja sykiu su visiškai naujos kokybės mąstymu. Gal ne visi gali toleruoti tą gailų, eunuchišką grupės "jauti" vokalą, žodį "kaldra" tekste, tačiau aišku, kad tai, ką jie daro, yra reiškinys. Sveikai tonizuoja ir vadovėlinis "Rebelheart" arba gitaros virtuozo R.Semeniuko kūryba, nuvedanti į tikrą sunkiojo roko šventę, kur gali atpažinti "Led Zeppelin", "Black Sabbath" ir net disonansų dievo Eddie Van Halen’o muzikinės patirties ruožų.

Sovietiniame kultūros morge dešimtmečius tūnojusiai Lietuvai vien tai jau yra labai nemažai.