- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asta Dykovienė
Stereotipai ir (kaip mėgsta kartoti kai kurie intelektualais save laikantys kalbėtojai) stigmos yra praėjusio amžiaus pradžios ar dar ankstesnių laikų socialiniai pelėsiai, kurie šiame tobulos demokratijos laikmetyje laisvame pasaulyje turėtų būti absoliučiai nepriimtini.
Tik kažkaip be to neišeina. Ypač pastaraisiais metais, kai pandemija, vakcinacija, o dabar jau ir karas Ukrainoje išgrynino tam tikrą kai kurių socialinių grupių protu sunkiai paaiškinamą požiūrį visais šiais klausimais, kurie kone tobulai atspindi V.Putino propagandinių ruporų aidą.
Pandemija, vakcinacija, o dabar jau ir karas Ukrainoje išgrynino tam tikrą kai kurių socialinių grupių protu sunkiai paaiškinamą požiūrį.
Ir tie mūsų "choristai" neatsirado iš niekur. Jie buvo visada, iš jų jau anksčiau buvo galima išgirsti (gal tik ne taip garsiai, kaip dabar) sunkiai suvaldomą panieką JAV ir visai Vakarų civilizacijai, žavėjimąsi režimu Rusijoje, neapykantą savo valstybei ir, žinoma, jos valdžiai, spekuliatyvų pasipiktinimą žydais ir tariamą užuojautą palestiniečiams (tai yra ne kas kita, o tik tas pats užmaskuotas antisemitizmas), jie visur įžvelgė sąmokslo teorijas, pradedant skiepais ir baigiant Amerikos siekiu užvaldyti pasaulį. Jie ir šiandien yra už abstrakčią taiką, kai esą visos pusės dėl karo Ukrainoje kaltos, bet labiausiai – ukrainiečiai.
Jie nevengia ir kitų sociopatinių klišių, prisidengdami kad ir tradicinėmis šeimos vertybėmis ar konstitucinėmis piliečių teisėmis.
"Lietuvos teritoriją laikinai administruojantys asmenys imasi grubaus teisinio nihilizmo ir dvigubų standartų taikymo, šiurkščiai pažeisdami konstitucines piliečių teises ir laisves", – tokiu štai, mažai kuo nuo rusų propagandininkų besiskiriančiu lingvistiniu rebusu šeimos teisių gynėjais pasivadinę asmenys kreipėsi urbi et orbi, nes Vilniaus valdžia gegužės viduryje jiems ėmė ir neleido Vingio parke surengti Didžiojo šeimos gynimo maršo.
Todėl, pasak maršistų, "patyčios iš tradicinių vertybių, prigimtinės šeimos tęsiasi", bet "pakilusios tautos niekas negali nugalėti ir niekada nenugalės".
Tik klausimas, prieš ką ir kieno šitas karas?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
