Klimato kaitą lydės infekcinių ligų šmėkla

Šiandien Žemės diena – metas susitelkti ties jos išsaugojimu. Šiemet ją pasitinkame pasaulinės koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Kol kas nėra duomenų, ar agresyviam COVID-19 virusui išsivystyti padėjo atšilęs klimatas, tačiau jau pakanka įrodymų, kaip klimato kaita lemia kitų infekcinių ligų epidemiologiją bei naujų ligų atsiradimą.

Žmogaus, kaip ir kitų šiltakraujų gyvūnų, organizmas pasižymi savybe išlaikyti pastovią kūno temperatūrą nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų ir, esant reikalui, ją reguliuoti. Taip vadinamas endoterminis barjeras yra svarbus apsauginis mechanizmas.

Mūsų kūno temperatūra yra nepalanki vystytis daugybei mikrobų. Žmogaus kūno temperatūra netinkama 95 proc. grybelių vystymuisi, tuo tarpu kai jie sukelia labai daug ligų augalams ir šaltakraujams gyvūnams.

Tačiau nuolat šylant klimatui, mikroorganizmai laipsniškai prisitaiko prie vis aukštesnės temperatūros. Taigi, yra didelė rizika, kad endoterminis barjeras bus pralaužtas ir taip susidarys sąlygos naujoms infekcinėms ligoms plisti, ypač, jei bendras imuninis atsakas nusilpęs dėl ligų, medikamentų vartojimo ar nepalankių gyvenimo sąlygų, pavyzdžiui, sunkiai pakeliamų karščio epizodų.

2012-2015 metais vaistams ypač atsparaus mieliagrybio Candida auris sukeltos kandidozės paplitimas trijuose žemynuose siejamas su atšilusio klimato sąlygomis padidėjusia šio grybelio termine tolerancija. Kitaip tariant – tai naujos infekcinės ligos pavyzdys.

Šylant klimatui keičiasi ir jau žinomų infekcinių ligų paplitimas. Pasauliniu mastu apie 80 proc. infekcinių ligų perneša kraujasiurbiai vabzdžiai, daugiausiai uodai ir erkės. Kylant globaliai temperatūrai, plečiasi maliariją, įvairias kitas karštines platinantiems uodams daugintis palankios teritorijos.

Praėjusiais metais nusistovėjus karštiems orams Europoje fiksuota per 400 susirgimų vakarų Nilo karštine atvejų. Maliarija buvo sėkmingai išginta iš pietinės Europos po Antrojo pasaulinio karo cheminėms priemonėmis, dabar gi ji vėl grįžta.

Akivaizdu, jog ateityje laukia nemažai iššūkių kovoje su infekcinėmis ligomis.

Erkių platinamų ligų, ypač Laimo ligos susirgimų skaičius JAV nuo 2004 iki 2016 metų išaugo daugiau nei dvigubai. Pailgėjęs šiltasis sezonas sudaro sąlygas erkėms gausiau pasidauginti, be to, šiltesniu oru daugėja ir erkių pernešamų patogenų.

Žiemos be ilgesnių didelio šalčio epizodų taip pat yra palankios erkių išlikimui. Šylant vandenynams bei dėl tirpstančių ledynų pakrančių zonose mažėjant vandens druskingumui susidaro ypač geros sąlygos plisti vibriozei, liaudyje vadinamai pūvančios mėsos liga.

Vibrio genties bakterijos gyvena šiltoje žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje. Užsikrėsti galima maudantis per žaizdas ar valgant nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes, pavyzdžiui, austres. Vibriozė daugiausiai reiškiasi minkštųjų audinių infekcijomis, septicemija ir gali komplikuotis iki galūnių amputacijos ar net baigtis mirtimi.

Akivaizdu, jog ateityje laukia nemažai iššūkių kovoje su infekcinėmis ligomis. Tai yra vienas iš daugelio neišvengiamo prisitaikymo prie klimato kaitos uždavinių, kuriuos mes ir ateities kartos turės spręsti.

Gyvename karantine. Išnaudokime tai. Leiskime Žemei atsikvėpti! Nuo taršos, nuo besaikio mūsų vartojimo. Užuot įnikę į internetines parduotuves, pasinaudokime unikalia galimybe pasidžiaugti pavasariu gamtoje. Tai stiprina mus, taip pat ir kovoje su virusais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Velu

Velu portretas
Kuproto ir grabas neistiesins-tokios mums niurios prognozes.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • „Antikoroninės“ piliulės Lietuvos ekonomikai
    „Antikoroninės“ piliulės Lietuvos ekonomikai

    Griežtas karantinas padėjo suvaldyti COVID-19 viruso plitimą ir, tikėtina, po geros savaitės žingsnis po žingsnio bandysime susigrąžinti įprastą gyvenimą. Iš karto susidursime su kita realybe – augančiu nedarbu ir dirbančios Lietuvos...

    2
  • Po kauke – vakarinis siurprizas
    Po kauke – vakarinis siurprizas

    Ne tik tautos mylimas feldmaršalas A.Veryga džiaugiasi unikaliu FFP3 respiratoriumi. Visa seimūnų chebra taip nustebino savo prestižinių "namordnikų" įvairove, kad paprasti žmonės iki šiol vis dar neatgauna amo. Ne parlamentas,...

    4
  • Kaukių užtenka tik politikams
    Kaukių užtenka tik politikams

    Ketvirtoji karantino savaitė. Panikos nėra. Politikai rengiasi rinkimams. Reitingams saviizoliacija negalioja. Jie kyla. Ir valdančiųjų, ir valdžion besiveržiančiųjų. Negali nekilti, kai ir vieni, ir kiti karo metu pareikalauja vieno kito eilinės li...

    5
  • Dabar nereikia kurti Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerijos
    Dabar nereikia kurti Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerijos

    Lietuvos Vyriausybė negali apsispręsti dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prijungimo prie Energetikos ministerijos, naujai ministerijai vėliau perduodant dalį Aplinkos ministerijos funkcijų. Todėl šis klausimas buvo laikinai išimtas...

    2
  • Pandemiją įveiksime susitelkę ir darniai dirbdami
    Pandemiją įveiksime susitelkę ir darniai dirbdami

    Ši viruso pandemija padėjo giliau pažinti žmones, atskleisti jų charakterius. Tapo aišku, su kuo galima į kalnus eiti, su kuo – ne. Taip pat parodė, kad dalis medikų sėdi ne savo rogėse. Išryškėjo bailiai, panikuotoj...

    69
  • Apie rekordus ir kaukėtus zuikius
    Apie rekordus ir kaukėtus zuikius

    Kai pernai prieš Velykas Kauno specialiosios mokyklos kieme buvo pasiektas Lietuvos rekordas – padedant ugniagesiams gaisrininkams iškelta 12,4 m verba, atrodė, kad ji parėmė dangų. Ir išties – verba saugo nuo ligų, nelaim...

  • Mama ar pamotė?
    Mama ar pamotė?

    Kai ant dalybų stalo milijonai, negali neįsitempti. O kur įtampa, ten ir aistros. Nėra metų, kad sporto pinigų dalybos nesukeltų emocijų. Bet kodėl šiemet aistrų ugnys liepsnoja itin vaiskiai? ...

    2
  • Benito – politinis virusas
    Benito – politinis virusas

    Kartą gyveno Benito, jis buvo virusas. Daugelis veikiausiai atrėžtų, jog virusai nėra priskiriami gyvajai gamtai, todėl jų egzistencijos negalima vadinti gyvenimu. Tačiau Benito ir nebuvo paprastas šios rūšies atstovas. Daugelis virusų ...

    1
  • Koks atstumas skiria sofą ir kultūrą?
    Koks atstumas skiria sofą ir kultūrą?

    Atstumas – žodis, geriausiai apibūdinantis šias kelias savaites. Atstumas susitikus kaimyną, kolegą ar bičiulį – rekomenduojama ne mažiau nei 2 m.; atstumas gatvėje, parke, parduotuvėje – rekomenduojama ne mažiau nei 2 m.; at...

    2
  • Svaiginamas 1990-ųjų kovas
    Svaiginamas 1990-ųjų kovas

    Prieš 30 metų buvau keistas bėglys – mėginau ne pabėgti nuo sovietų tarnybų, o joms pasiduoti. Buvau ką tik atvykęs į Lietuvą, nepaisydamas sovietų vykdytos pasienio kontrolės, gavęs istorinę vizą Nr. 0001. ...

    1
Daugiau straipsnių