Klimato kaitą lydės infekcinių ligų šmėkla

Šiandien Žemės diena – metas susitelkti ties jos išsaugojimu. Šiemet ją pasitinkame pasaulinės koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Kol kas nėra duomenų, ar agresyviam COVID-19 virusui išsivystyti padėjo atšilęs klimatas, tačiau jau pakanka įrodymų, kaip klimato kaita lemia kitų infekcinių ligų epidemiologiją bei naujų ligų atsiradimą.

Žmogaus, kaip ir kitų šiltakraujų gyvūnų, organizmas pasižymi savybe išlaikyti pastovią kūno temperatūrą nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų ir, esant reikalui, ją reguliuoti. Taip vadinamas endoterminis barjeras yra svarbus apsauginis mechanizmas.

Mūsų kūno temperatūra yra nepalanki vystytis daugybei mikrobų. Žmogaus kūno temperatūra netinkama 95 proc. grybelių vystymuisi, tuo tarpu kai jie sukelia labai daug ligų augalams ir šaltakraujams gyvūnams.

Tačiau nuolat šylant klimatui, mikroorganizmai laipsniškai prisitaiko prie vis aukštesnės temperatūros. Taigi, yra didelė rizika, kad endoterminis barjeras bus pralaužtas ir taip susidarys sąlygos naujoms infekcinėms ligoms plisti, ypač, jei bendras imuninis atsakas nusilpęs dėl ligų, medikamentų vartojimo ar nepalankių gyvenimo sąlygų, pavyzdžiui, sunkiai pakeliamų karščio epizodų.

2012-2015 metais vaistams ypač atsparaus mieliagrybio Candida auris sukeltos kandidozės paplitimas trijuose žemynuose siejamas su atšilusio klimato sąlygomis padidėjusia šio grybelio termine tolerancija. Kitaip tariant – tai naujos infekcinės ligos pavyzdys.

Šylant klimatui keičiasi ir jau žinomų infekcinių ligų paplitimas. Pasauliniu mastu apie 80 proc. infekcinių ligų perneša kraujasiurbiai vabzdžiai, daugiausiai uodai ir erkės. Kylant globaliai temperatūrai, plečiasi maliariją, įvairias kitas karštines platinantiems uodams daugintis palankios teritorijos.

Praėjusiais metais nusistovėjus karštiems orams Europoje fiksuota per 400 susirgimų vakarų Nilo karštine atvejų. Maliarija buvo sėkmingai išginta iš pietinės Europos po Antrojo pasaulinio karo cheminėms priemonėmis, dabar gi ji vėl grįžta.

Akivaizdu, jog ateityje laukia nemažai iššūkių kovoje su infekcinėmis ligomis.

Erkių platinamų ligų, ypač Laimo ligos susirgimų skaičius JAV nuo 2004 iki 2016 metų išaugo daugiau nei dvigubai. Pailgėjęs šiltasis sezonas sudaro sąlygas erkėms gausiau pasidauginti, be to, šiltesniu oru daugėja ir erkių pernešamų patogenų.

Žiemos be ilgesnių didelio šalčio epizodų taip pat yra palankios erkių išlikimui. Šylant vandenynams bei dėl tirpstančių ledynų pakrančių zonose mažėjant vandens druskingumui susidaro ypač geros sąlygos plisti vibriozei, liaudyje vadinamai pūvančios mėsos liga.

Vibrio genties bakterijos gyvena šiltoje žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje. Užsikrėsti galima maudantis per žaizdas ar valgant nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes, pavyzdžiui, austres. Vibriozė daugiausiai reiškiasi minkštųjų audinių infekcijomis, septicemija ir gali komplikuotis iki galūnių amputacijos ar net baigtis mirtimi.

Akivaizdu, jog ateityje laukia nemažai iššūkių kovoje su infekcinėmis ligomis. Tai yra vienas iš daugelio neišvengiamo prisitaikymo prie klimato kaitos uždavinių, kuriuos mes ir ateities kartos turės spręsti.

Gyvename karantine. Išnaudokime tai. Leiskime Žemei atsikvėpti! Nuo taršos, nuo besaikio mūsų vartojimo. Užuot įnikę į internetines parduotuves, pasinaudokime unikalia galimybe pasidžiaugti pavasariu gamtoje. Tai stiprina mus, taip pat ir kovoje su virusais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Velu

Velu portretas
Kuproto ir grabas neistiesins-tokios mums niurios prognozes.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Atsidarome. Ar išmoktos pamokos leis nebeužsidaryti?
    Atsidarome. Ar išmoktos pamokos leis nebeužsidaryti?

    Panašu, kad ne savaitėmis, o dienomis kylanti psichologinė įtampa privertė Vyriausybę priimti sprendimus, kurie dar prieš keletą mėnesių atrodė sunkiai įmanomi. Formalūs pandemijos rodikliai Lietuvoje vėl grasina pramušti lubas...

  • Nebūk pavėpęs
    Nebūk pavėpęs

    Tikroji pandemija greičiausiai ne ta, kuri kilo užpernai ir kasdien pasiglemžia daugybę gyvybių. Kada tikriausioji, sukelianti dvasinę mirtį, prasidėjo, niekas nė nežino. Gal jau Adomo ir Ievos laikais. ...

  • Lietuvos advokatūra: ar STT neklaidina visuomenės?
    Lietuvos advokatūra: ar STT neklaidina visuomenės?

    Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2020 m. veiklos ataskaitoje tvirtinama, kad joje remiamasi faktais, kurie sugriaus viešojoje erdvėje sklandančius mitus. Vis dėlto Lietuvos advokatų atstovai mano, kad dokumentas ne tik neišsklaido mitų, ...

    1
  • Pakeliui į Šiaurės Korėją
    Pakeliui į Šiaurės Korėją

    Lietuva užtikrintais žingsniais žygiuoja Šiaurės Korėjos kryptimi. ...

    7
  • Srovės ir „siusiukai“
    Srovės ir „siusiukai“

    Pandemija mus ne tik išblaškė po vienatvės kampus, bet ir įspraudė į plokščią ekranų gyvenimą. Pavartai paveiksliukus feisbuko ar instagramo platybėse – tarsi paragauji uždrausto rojaus, pasidaliji nuomone ar naujiena &nda...

    1
  • Slapti pasimatymai
    Slapti pasimatymai

    Lemonui, Lemonui, Danieliui, Danieliui, o Pjerui ir nebeliko. Eurolygos reguliariajam sezonui kirtus finišo liniją, turnyro organizatoriai dalyviams padalijo jų uždirbtas premijas. Dalybų rezultatas – tarsi sename populiariame animaciniame fil...

    2
  • Kokį pasaulį regime?
    Kokį pasaulį regime?

    Visiškai naujos teorijos fizikoje – kvantų mechanikos, kuri negalėjo rastis kaip išvestis iš ankstesnės pažinimo patirties, kūrimo laikotarpiu ypač aštriai kirtosi klasikinės ir naujos teorijos požiūriai. ...

    7
  • Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar
    Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorių prof. Juozą Augutį stebina Lietuvoje dažnai girdimos kalbos, kad žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, šalyje turėtų būti mažiau.  "Tai panašu į 30 ar 40 met...

    1
  • Našaus tardymo metodai
    Našaus tardymo metodai

    Niūriose, nuo viso pasaulio atskirtose patalpose, pasigirdo skambus pliaukštelėjimas. Kadaise Khalidas Sheikhas Mohammedas (1964/1965) buvo vienas nuožmiausių ir pavojingiausių islamo ekstremizmo atstovų. ...

    3
  • Palydovo belaukiant
    Palydovo belaukiant

    Moderniosios Rusijos kankinys A.Navalnas kalėjime ūmai pasigedo Korano. Nors dar ne taip seniai buvo sulaukęs kritikos dėl nacionalistinių pareiškimų ir šaipymosi iš emigrantų, atvykusių į Rusiją iš musulmoniškų Vi...

    2
Daugiau straipsnių