Ko mūsų vaikus moko dovanojami „vokeliai“?

Jei jūsų vaikui šešeri ar daugiau, yra nemaža tikimybė, kad jis jau yra laikęs rankose vokelį su pinigais. Tai greičiausiai nutiko per jo gimtadienį, ir labiausiai tikėtina, kad viename vokelyje buvo 20 eurų. Ko dovanodami pinigus išmokome savo vaikus ir kodėl pas mus vaikų gimtadieniai svečiams atsieina kelis kartus brangiau nei tradiciškai gerovės šalimis laikomose Šiaurės šalyse?

Kokius įgūdžius lavina dovanų vokeliai?

Kadangi dirbu finansinio švietimo srityje, visų pirma užduodu sau klausimą, kokios edukacinės vertės dovanojami pinigų vokeliai gali turėti.

Viena vertus, jie rodo, kad vaikas mokosi taupyti, neapsikrauna daugybe smulkių daiktų ir gali sukaupti didesnę sumą vienam brangesniam pirkiniui. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuva yra šalių apačioje vertinant penkiolikmečių finansinį raštingumą. Taigi, mūsų vaikams praverstų visos įmanomos finansų valdymo pamokos ir finansinės žinios.

Tad jei deriname pinigų dovanojimą su informacija apie jų vertę, taupymą, būdus uždirbti ir išlaidų kontrolę, kurias patiria kiekviena šeima – vokelius galima išnaudoti kaip būdą suteikti reikalingos praktinės informacijos. Akivaizdu, kad ir asmeniname gyvenime, ir darbo rinkoje įgūdžiai realiai vertinti finansinius resursus ir juos planuoti yra ir bus būtini.

Vokeliai atima stebuklo jausmą

Kita vertus, esu trijų vaikų mama, ir šią temą vertinu ne tik iš finansų valdymo perspektyvos. Mano manymu, kad šeštas ar septintas vaiko gimtadienis  yra kiek per ankstyvas pinigams dovanoti. Nes mes tokiu būdu atvedame vaiką į suaugusiųjų pasaulį, kuriame mažiau erdvės fantazijai, svajonėms ir stebuklams.

Dovanodami pinigus palaikome tas fantazijas, kurias vaiko galvoje sukūrė atsitiktinai pamatyta reklama ar brangesnio žaislo mados banga, nuvilnijusi per visą darželio grupę. Bet ne tas, kurios sietųsi su konkrečiu draugu ar šeimos nariu ir jo dovanojamais įspūdžiais. Ir ne tas, kurias vaikas susikurtų pats. Tokios dovanos kaip pinigai nekuria unikalaus santykio – jos iš gimtadienio padaro beveik projektą ar nedidelį renginį su įėjimo kaina.

Kokį sprendimą pasirinkti?

Sutapimas, bet ši tema tapo aktuali asmeniškai, kai mano dvyniai berniukai ruošėsi į klasioko gimtadienį. Paskaičiusi socialinėse medijose ir „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ komentarus apie tai, koks požiūris į vaikų gimtadienių dovanų sumas Danijoje, Norvegijoje ar Airijoje, ramia sąžine įdėjau kiekvienam po 10 eurų ir ne daugiau.

Manau, kad šiuo metu mes, lietuviai, esame įsisukę į vartojimo didinimo ratą, kai normas nustato tas, kas įdeda daugiausia. Galbūt prie to prisideda mūsų mentalitetas, kad dovanos dydžiu norime kažką parodyti ir pasirodyti. O galbūt tai, kad iki šiol neteko matyti aktyvesnių diskusijų šia tema ir viskas vyko vadovaujantis nerašyta kolektyvine patirtimi – jei jau dovanosi pinigų, tai ne mažiau nei draugas, pažįstamas ar giminaitis.

Manau, itin svarbu apie tai kalbėtis su vaikais. Mes, tėvai, savo veiksmais nuo mažų dienų ugdome vartotoją ir galvojame, kad negalime keisti socialinių nuostatų, esą „visi taip daro“. Pokyčiai ateina diskutuojant ir keliant klausimus „kodėl“.

Kodėl daug rečiau gimtadieniai vyksta sunešus vaišių, sukvietus visą šeimą, kažką darant kartu, keliaujant į žygį per mišką? Kodėl pilna bagažine užkandžių ir spalvotų popierinių lėkštučių stovime kamštyje link margo ir brangaus žaidimų kambario, kuriame, žinome, atiduosime savo duoklę gimtadieniui ir truputėlį džiaugsimės, kad po 2,5 val. jis baigsis?

Linkėčiau mums visiems greičiau perimti praktiką, kurioje ne dovanos suma yra esmė. Kalbėtis apie pinigus būtina, tačiau taip pat būtina kalbėtis apie nematerialias vertybes ir tai, kas iš tiesų stiprina ryšius tarp žmonių ir ugdo kūrybiškumą, kurio ateityje labai prireiks įsitvirtinant darbo rinkoje. Taip pat noriu palinkėti turėti drąsos neleisti normų nustatinėti tiems, kurie labiausiai nori pademonstruoti savo finansinį pajėgumą.

Mano vaikai, gavę neštis mažesnę sumą nei planavo, tai priėmė visiškai natūraliai – jiems vis dėlto buvo svarbiau gerai praleisti laiką gimtadienyje ir pabūti su draugais, nei pasididžiuoti dovanos suma.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jurga

Jurga portretas
Skaitau ir galvoju: kazkoks dirbtinis straipsnis moteriskes, primetancios save protinga, dvasinga is dar eksperte. Dazniausia juk sventes organizatoriai nustato zaidimo taisykles. Taigi, jei jau esat mylinti mama, galit juk gimtadieninko teveliu paklausti ar pinigines dovaneles akceptuojamos. Komunikacijs visada padeda net super ekspertams...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių