Kodėl Baltijos jūros vanduo ne toks kaip Graikijos paplūdimiuose?

Ar kada nors pasvajojote, kad, atvykę į Baltijos pajūrį, galėsite džiaugtis turkio spalvos skaidria ir šilta jūra? Neabejoju, kad taip. Taip pat neabejoju, kad mūsų nuostabi ir išskirtinė Baltija traukia savo unikalumu – ne veltui kiekvieną vasarą paplūdimiai pilni poilsiautojų.

Kodėl drumzlinai žalsva Baltijos spalva nė iš tolo neprimena žydro ir skaidraus Viduržemio jūros vandens? Spalvą ir drumstumą Baltijos jūrai suteikia fitoplanktonas – jūrų dumbliai, kurių itin pagausėja žydint vandeniui – vykstant eutrofikacijos procesams.

Be abejo, fitoplanktono yra ir Viduržemio jūroje, tačiau dėl mažesnio užterštumo, greitesnio vandens keitimosi ir skirtingų aplinkos sąlygų šių dumblių dauginimasis ne toks intensyvus ir Viduržemio jūros vanduo yra daug skaidresnis.

Tai, kaip atrodo Baltijos jūra ir kokie procesai vyksta joje, daugiausia nulemia jūros geografinė padėtis ir aplinkosaugos aspektai. Uždara ekosistema su labai ribotu vandens pasikeitimu nulemia ypatingą Baltijos jūros jautrumą žmonių sukeltai taršai. Tai sekli jūra (vidutinis gylis – apie 56 m, o Viduržemio jūros vidutinis gylis siekia 1 500 m), iš visų pusių apsupta gausiai gyvenamų teritorijų, iš kurių į jūrą patenka daugiau kaip 80 proc. teršalų. Baltijos jūros baseine gyvena apie 84 mln. gyventojų, intensyviai vystomas žemės ūkis ir pramonė.

Vaizdas: mažesnis druskingumas taip pat yra vienas iš veiksnių, darančių įtaką, kad Viduržemio jūra patrauklesnė ir gražiau atrodo ne tik gyvai, bet ir nuotraukose. / pexels.com nuotr.

Negili, uždara, palyginti mažo druskingumo jūra, kurioje vanduo pasikeičia per 25–40 metų, sunkiai susidoroja su visais į ją patenkančiais teršalais. Didžiausia Baltijos problema – eutrofikacija, kurią sukelia į ją patenkantys azotas ir fosforas.

Remiantis Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM)  duomenimis, septyniomis didžiosiomis Baltijos jūros baseino upėmis (Nemunu, Dauguva, Neva, Kemijokiu, Vysla, Oderiu, Jota) atiteka 90 proc. jūrą teršiančio fosforo ir 80 proc. azoto.

Miestų ir pramonės nuotekos daugumoje ES esančių nuotekų valymo įrenginių efektyviai išvalomi ir šiame sraute sudaro nedidelę dalį. Daugiausia azoto ir fosforo į upes patenka iš žemės ūkio veiklų.

Savaiminiams apsivalymo procesams vykstant lėtai, jūros būklė gerėja ne taip greitai, kaip norėtume. 2023 m. HELCOM Baltijos jūros būklės ataskaitoje pažymima, kad, deja, jūros situacija nuo 2021 m. nepagerėjo. Žuvų ir jūrų žinduolių būklė vertinama kaip suprastėjusi.

Kodėl drumzlinai žalsva Baltijos spalva nė iš tolo neprimena žydro ir skaidraus Viduržemio jūros vandens?

Nepaisant to, galime pasidžiaugti, kad, palyginti su kritiniu praėjusio amžiaus devintuoju dešimtmečiu, kai jūros užterštumas buvo pasiekęs maksimalią ribą, šiuo metu jūros būklė geresnė. Tikėtina, kad, visuomenei sąmoningėjant ir labiau rūpinantis supančia aplinka, situacija Baltijoje ir toliau gerės.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, didžioji dalis Viduržemio jūros yra šiek tiek mažiau užteršta nei Baltija, tačiau intensyvus turizmas lemia nemažą lokalią taršą. Viduržemio jūra, būdama turistų rojumi, kartu tampa ir viena labiausiai plastiko atliekomis užterštų jūrų. Skaičiuojama, kad kasdien į ją patenka apie 730 t įvairiausių plastiko atliekų – 60 proc. paplūdimių zonose aptinkamų plastiko atliekų sudaro vienkartiniai plastiko gaminiai.

Pramoniniai ir laivybos metu išsiskiriantys teršalai taip pat daro nemažą neigiamą įtaką didelei biologinei įvairovei, itin jautrioms taršai žuvų rūšims ir koralinių rifų ekosistemoms.

Jei tikitės, kad, šylant klimatui, Baltijos jūros temperatūra ateityje pasieks Viduržemio jūros lygį, turiu jus nuvilti. Remiantis klimato kaitos prognozėmis, Baltijos vidutinė temperatūra gali padidėti 1,2–3,3 °C, tačiau tikrai nepasieks 25–27 °C, vasarą fiksuojamų Viduržemio jūros pakrantėse.

Neigiamas kintančio klimato poveikis stebimas visose Europos jūrinėse ekosistemose. Nenustebkite išgirdę apie mirtiną trijulę – tai trys veiksniai, darantys didžiausią poveikį jūrų biologinei įvairovei: tai vandens rūgštėjimas, temperatūros kilimas ir deguonies koncentracijos sumažėjimas. Šie pokyčiai lemia didesnį jūrų biologinės įvairovės pažeidžiamumą ir ekosistemų atsparumo sumažėjimą.

Baltijos jūros sekliosios priekrantės ypač jautrios klimato kaitos nulemtiems pokyčiams – jūroje formuojasi negyvosios zonos, kuriose dėl deguonies trūkumo beveik nebelieka jokių augalų ir gyvūnų rūšių.

Dar vieną skirtumą galite pastebėti ir patys – išlipus iš Viduržemio jūros, tikrai norėsis nusiplauti po maudynių ant kūno likusias druskas. Palyginti su Viduržemio jūra, kurioje druskos kiekis gali siekti iki 3,8 proc., Baltijos druskingumas atskiruose plotuose yra mažesnis net apie 30 kartų ir siekia nuo 0,2 iki 0,8 proc. Mažesnis druskingumas taip pat yra vienas iš veiksnių, darančių įtaką, kad Viduržemio jūra patrauklesnė ir gražiau atrodo ne tik gyvai, bet ir nuotraukose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kremliaus gerovės valstybė
    Kremliaus gerovės valstybė

    Karinis pažeminimas prie Vyslos (1920 m. rugpjūtis) ir artimos bičiulės Elisabeth-Ines Stephane d’Herbenville (1874–1920) mirtis (tų pačių metų rugsėjo 24 d.) ligotam Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) kūnui ir protui turėjo...

    3
  • Komisijų misijos
    Komisijų misijos

    Komisija yra miglotos reikšmės žodis, reiškiantis miglotą asmenų grupę, kuri miglotai svarsto tam tikrus miglotus klausimus ir pateikia savo neva nemiglotas išvadas, kurios sukelia dar daugiau miglos. ...

    1
  • Iš Ezopo pasakėčios
    Iš Ezopo pasakėčios

    Turbūt mažai ką nustebino, kai Kremlius ir vėl išsigynė atsakomybės dėl raketos smūgio, šįkart į vaikų onkologijos ligoninę Kijeve. Dar mažiau netikėtas pasirodė V. Putino ruporo pareiškimas, esą „tai – pačių ...

  • Olimpiniai eksperimentai
    Olimpiniai eksperimentai

    Iki vasaros žaidynių lieka vos dvi savaitės. Kaip ir dera Paryžiui, olimpiada madų ir stiliaus sostinėje turės ne vieną išskirtinį potėpį. Ko verta vien unikali atidarymo ceremonija, vyksianti ne kur nors stadione, o Senos upėje ir jos pakra...

  • Kunigo R. Doveikos nukryžiavimas
    Kunigo R. Doveikos nukryžiavimas

    Per pastaruosius ketverius metus jau galėjome priprasti prie agresyviai brukamos „vienos nuomonės“ politikos, kai kitaip manantys yra marginalizuojami, o bet kuris, viešai abejojantis dabartinės valdžios veiksmų šventumu, kalamas...

    79
  • Isterinė ekologija vėl karščiuoja
    Isterinė ekologija vėl karščiuoja

    Kai kamuoja rimtos problemos, kai kas prisigalvoja dirbtinių. Kodėl taip sunku nuplėšti kamštelį nuo plastikinio butelio? Atsuki, o kamštelio nepaleidžia speciali plastiko driekena – paaiškėja, kad jis turi būti prilip...

    14
  • Tegul kalba
    Tegul kalba

    Viešas kalbėjimas telefonu (kai įjungiamas garsiakalbis, telefonas laikomas maždaug sprindžio atstumu prieš burną ir aplinkiniai, esantys kavinėje, traukinyje ar pan., nori jie to ar ne, puikiai girdi beveik kiekvieną žodį), kaip ir vie&...

    8
  • Svarbios dienos
    Svarbios dienos

    Šiandien, rytoj ir sekmadienį laukia svarbūs įvykiai. Ne šventės, nors JAV beveik priartėjo prie apvalaus savo nepriklausomybės jubiliejaus, nors šeštadienį Lietuvoje švęsime Valstybės dieną. Kalba šįsyk api...

    1
  • Lėtinio melo pinklės
    Lėtinio melo pinklės

    Ylos maiše nepaslėpsi, tiesos jokie viešieji ryšiai nepaneigs. Tuo galėjo įsitikinti visi, kas stebėjo praėjusį ketvirtadienį vykusius kol kas dar tik kandidatų į kandidatus į JAV prezidentus debatus. Žodžių dvikovoje susitiku...

    1
  • Rusai rašo skundus kaip Stalino laikais
    Rusai rašo skundus kaip Stalino laikais

    „Donosas“, arba kitaip savo artimojo ar visai nepažįstamo žmogaus įskundimas valdžiai, – rusų mentaliteto dalis, įsitvirtinusi jų sąmonėje bolševikų teroro laikais ir atgijusi šiandien. ...

    7
Daugiau straipsnių