Kokią gerovės valstybę kursime?

Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame. Kokioje gerovės valstybėje norėtų gyventi smulkus verslininkas, dėstytojas, profesionalus sportininkas, daugiavaikis tėvas ar senjoras? Kaip sukurti valstybę, kurioje norėtų gyventi visi jos ir ne tik jos piliečiai?

Nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar profesijos, visi mes norime gyventi gerovės valstybėje, kurioje yra minimalios išorinės grėsmės, oras ir vanduo neužterštas, mažas nusikalstamumas ir korupcija, nėra smurto gatvėse ir šeimoje, nediskriminuojama pagal lytį, pažiūras, religiją ar tautybę, visuomenė nepiktnaudžiauja sveikatai žalingomis medžiagomis ir visi yra lygūs prieš įstatymą. Visa tai gali atrodyti taip savaime suprantama, kad apie tai net nesusimąstoma, tačiau iki pilnos gerovės pagal beveik visus šiuos kriterijus mums dar daug trūksta.

Skirtingos visuomenės grupės turi ir labiau individualizuotų gerovės valstybės vizijų ir kriterijų. Pavyzdžiui, smulkiam verslininkui svarbu, kad nebūtų perteklinės biurokratinės ir reguliacinės naštos, netrūktų kvalifikuotų darbuotojų ir neslėgtų per dideli mokesčiai. Profesionali sportininkė, iškovojusi galimybę dalyvauti pasaulio šuolių į vandenį čempionate, tikisi, kad nereikės išgirsti, jog jos aprangai su Lietuvos atributika nėra pinigų, nes „vis tiek jūs medalių nelaimite“ (neišgalvota istorija, beje). Daugiavaikis tėvas tikisi, kad netrūks mokymo, laisvalaikio ar sporto infrastruktūros, o jo vaikai galės įgyti kokybišką išsilavinimą. Senjorai tikisi, kad visą gyvenimą mokėti mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos užtikrins jų galimybę gyventi bent jau ne skurde.

Kitaip sakant, skirtingų amžiaus grupių, profesijų ir pažiūrų atstovų norai ir interesai skiriasi, bet iš esmės neprieštarauja vienas kitam. Konfliktas galimas tik tame, kad viskam pinigų dažniausiai neužtenka, o vienas iš dažniausių siūlomų gerovės valstybės kūrimo instrumentų – didesnis perskirstymas per valstybės biudžetą.

Šiuo klausimu visuomenėje nėra vieningos nuomonės – vieni nori gerovės valstybės su kuo mažesniais mokesčiais, mažesniu valstybės vaidmeniu ir didesnėmis savirealizacijos galimybėmis, kitiems svarbiau pajamų nelygybės mažinimas, didelės socialinės garantijos, daug ir kokybiškų nemokamų viešųjų paslaugų. Pasaulyje yra gerų pavyzdžių, kuomet žemas skurdas, maža pajamų nelygybė ir visuotinė gerovė užtikrinama ir su mažais, ir su didesniais mokesčiais.

Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos sudaro daugiau nei 40 proc. BVP, o Lietuvoje šis rodiklis yra vienas mažiausių ES ir siekia apie 30 proc. BVP. Tuo metu mažiau nei Lietuva mokesčių surenka ir per biudžetą perskirsto tokios gerokai turtingesnės ir daugelį socialinių problemų išsprendusios valstybės kaip Šveicarija, Airija, Australija ar Singapūras.

Norint daugiau perskirstyti per biudžetą, neužtenka vien padidinti mokesčius – reikia, kad gyventojai tuos mokesčius norėtų mokėti. Priešingu atveju rezultatas gali būti ne didesnis perskirstymas, o tik didesnis mokesčių vengimas ir šešėlinė ekonomika. Todėl akivaizdu, kad vienas iš svarbiausių gerovės valstybės pamatų yra žema korupcija ir skaidrus valstybės valdymas, įgalinantys ir pajamų augimą, ir visuomenės tarpusavio pasitikėjimą, ir valstybės funkcijų išplėtimą.

Didesnis perskirstymas teigiamų rezultatų gali duoti tik tuomet, kai lėšos panaudojamos skaidriai ir efektyviai. Turbūt daugeliui lietuvių gerovės valstybės vizija nėra didesni mokesčiai ir surinktų lėšų „paskirstymas“ per neskaidrius viešuosius pirkimus, kuomet naudą gauna ne visuomenė, o tik tokio sandorio sąlygas surašę ir konkursą laimėję asmenys. Ne ką efektyviau ir teisingiau atrodytų sprendimas didesnius mokesčius perskirstyti ant pečiaus gulintiems bedarbiams, kurie darbo neieško, o yra patenkinti nelegaliomis pajamomis ir arba pašalpomis.

Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad didesnis perskirstymas per biudžetą savaime neužtikrina mažesnės socialinės atskirties, mažesnio skurdo ir aukštesnio pragyvenimo lygio. Daugiausiai pasaulyje mokesčių surenka ir per biudžetą perskirsto Prancūzija. Tačiau daugiau nei pusmetį galėjome stebėti „geltonųjų liemenių“ protestus ir riaušes, kylančius iš visuomenės nepasitenkinimo dideliais mokesčiais, vangiu pajamų augimu ir socialine atskirtimi. Čia galima prisiminti kažkada klestėjusios Jungtinės Karalystės tuometinės premjerės Margaret Tečer pastabą – socializmo problema yra tai, kad kitų žmonių pinigai vieną dieną baigiasi.

Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti, kad Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę. Įstojant į ES vienas iš trijų lietuvių patyrė didelį materialinį nepriteklių. Šio dešimtmečio pradžioje tokių buvo vienas iš penkių, o pernai – jau tik vienas iš dešimties. Tai vis dar daugiau nei ES vidurkis, bet tolimesnis minimalaus atlyginimo bei pensijų indeksavimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas ir užimtumo skatinimas leis šį rodiklį sumažinti iki minimumo.

Pajamų nelygybė Lietuvoje pernai nesumažėjo, tačiau pagrindinė jos priežastis yra tai, kad vidutinė senatvės pensija nesiekia 60 proc. vidutinių šalies gyventojų pajamų, todėl pagal apibrėžimą daugelis senjorų yra „santykiniame skurde“. Šią problemą išspręsti nelengva, o ateityje ji bus dar opesnė – pensinio amžiaus gyventojų bus vis daugiau, o socialinio draudimo įmokas mokančių dirbančiųjų bus vis mažiau.

Nenorint sparčiai didinti pensinio amžiaus turbūt vis didesnę dalį pensijos reikės mokėti ne iš surenkamų socialinio draudimo įmokų, o iš, pavyzdžiui, akcizų ar taršos mokesčių. Sveikintinai čia atrodo ir idėjos atleisti dirbančius pensininkus nuo socialinio draudimo įmokų – tai ne tik sumažintų pajamų nelygybę, bet ir paskatintų vyresnio amžiaus asmenis ilgiau likti darbo rinkoje.

Gerovės valstybė turi peržengti vienos visuomenės grupės ir vienos kartos ribas. Socialinių problemų sprendimas perkeliant jas ateities kartoms yra nei tvarus, nei moralus. Būtent todėl ilguoju laikotarpiu sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemas didžiausia atsakomybė turi tekti ne socialinės apsaugos ar finansų ministerijoms, o švietimo ir ekonomikos bei inovacijų ministerijoms.

Valstybė turi padėti tiems, kurie negali padėti patys sau. Tačiau už didesnį perskirstymą svarbiau yra visiems prieinamas kokybiškas išsilavinimas bei vidaus ir užsienio investicijų skatinimas, galintis padėti neklibančius ilgalaikius gerovės valstybės pamatus. Valstybės, kuri yra visiems vienodai teisinga ir užtikrina vienodas galimybes, o ne vienodus rezultatus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kur mūsų pinigai? "Edis - Valdžia Lietuvoje turi tik vieną įsipareigojimą , tai kasmet didinti biudžeto lėšas Krašto apsaugai ir nesvarbu ar surenki daugiau mokesčių, ar ne . Nes tik nuo BVP augimo priklauso, kiek turi didėti. O štai visos kitos sferos - valdžiai nusičiaudėt. Visą žmonių skurdo mažinimą sunaikino 3 kartus padidėjęs Krašto apsaugos biuidžetas. Nuo 367 milijonų eurų 2014 metais, iki 1,03 milijardo eurų 2019 metais. Štai tie 660 milijonų eurų kasmet, labai ženkliai prisidėtų prie skurdo mažinimo Lietuvoje." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Kęstas

Kęstas portretas
Ir Graikija tvarkosi su migrantais tokiu pat būdu, kaip Italija. Lietuvis bankininkas klausia: "Kaip sukurti valstybę, kurioje norėtų gyventi visi jos ir ne tik jos piliečiai?" Daugelis ES galvoja kitaip. "To įrodymas yra Graikijos pakrančių apsaugos tarnybos bandymas užblokuoti nuo įplaukimo į uostą laivą, gabenantį pabėgėlius. Panašu, kad naujo Graikijos premjero pono Mitsotakio pabėgėlių politika yra sienos statyba jūroje." Laikas ir Lietuvos valdžiai imtis Tėvynės apsaugos nuo migrantų antplūdžio politikos. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    7
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    3
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    1
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    2
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
Daugiau straipsnių