Kokią mokyklą lanko jūsų vaikas?

Dažnai mamai ir tėčiui, ką tik išklausiusiems savo vaikų koncerto, vasaros pradžia – galvos skausmas. Prasideda naujas etapas – mokykla. Ar toje, kurią parinkote, jūsų vaikai bus laimingi? Ar mokytojai gebės pastebėti ir atskleisti jūsų jaunojo genijaus talentus? Ar po jos, jei tai pradinė mokykla, bus lengva įstoti į gerą tolesnį išsilavinimą garantuojančią mokymo įstaigą?

Visos mokyklos geros, jos suteikia išsilavinimą, bet kai kurios iš jų – geresnės. Jose dirba mokytojai žvaigždės, į jas nelengva patekti, jų mokiniai nuolat laimi olimpiadas, jas lanko visuomenės elito vaikai. "Kokią mokyklą lanko tavo vaikai?" Jei ta mokykla – paprasta, kad ir patogi, netoli namų, bet ne prestižinė, neretai klausiantysis atlaidžiai nusišypsos: "Tai jau nesugebi pasirūpinti savo vaikais." Panašiai stigmatizuojami ir mokiniai.

Lietuvoje kalbama apie didžiulę socialinę atskirtį, tačiau kalbos nieko nekeičia – ji tik gilėja. Bendrojo ugdymo sistemoje ji yra ypač ryški.

Skirtumai Kaune – didžiuliai

Kauno mieste yra trys gimnazijos, kurios atsirenka mokinius pagal pažangumą. Tačiau, jokia paslaptis, kad ne viena gimnazija, organizuojanti atranką, kurios metu vyksta vadinamieji motyvaciniai pokalbiai, iš esmės taip pat atsirenka vaikus. Norintieji mokytis šiose mokyklose plūsta iš įvairių seniūnijų, Kauno rajono ir netgi kitų miestų. Telpa, žinoma, ne visi.

Palyginkime reitingus (geriausių mokyklų lyga, publikuota žurnale "Reitingai", 2019 m. gegužė–gruodis, Nr. 1). Bendrame Lietuvos švietimo žemėlapyje Kauno rodikliai daugelyje sričių lenkia vidurkį. Tačiau, pažiūrėjus atidžiau, matyti, kad situaciją pataiso kelios stiprios mokyklos – KTU gimnazija, Jėzuitų gimnazija (nevalstybinės) ir kelios kitos gimnazijos, kuriose organizuojami motyvaciniai pokalbiai ar laikomi papildomi testai.

Skirtumai tarp gimnazijų mokymosi rezultatų Kaune yra didžiuliai. Pirmame reitingų dvidešimtuke yra tik dvi Kauno gimnazijos, kurios neatsirenka vaikų. Dar dvi gimnazijos, kurios atsirenka vaikus, yra reitingų lyderės. Visos kitos yra už 60-tuko ribos.

Socialinė problema

Augantis mokyklų atsirinkimas pagal prestižą – ne tik švietimo, bet ir socialinė problema. Rytais kauniečiai savo atžalas vežioja iš vieno miesto galo į kitą, iš Kauno rajono į – miestą. Trinka transporto sistema, nes rytais visi stovime spūstyse, nukenčia socialinė aplinka, nes daug laiko, kurį būtų galima skirti kitiems darbams ar laisvalaikiui, praleidžiama vežant vaiką į ir iš mokyklos. Neretai jaunos mamos negali grįžti į darbą, nes reikia vežioti vaikus iš mokyklos į būrelį ir atvirkščiai.

Ne visada lengva pasakyti, kas yra gera, o kas – prasta mokykla. Jeigu vertinsime, lygindami su mokyklomis, kurios atsirenka vaikus, bus sudėtinga. Šioms mokykloms nereikia dėti didelių pastangų rezultatams pademonstruoti – jose besimokantys vaikai ir juos supanti socialinė aplinka padaro savo.

"Gerosiose" mokyklose susitelkia stiprūs vaikai iš visų miesto ir rajono kampelių, jos nugriebia grietinėlę. "Blogosiose" mokyklose mokosi visi kiti.

Jokiais būdais nekaltinu tėvų, kurie ieško savo vaikui geriausio varianto. Tai – visų tėvų pareiga. Keliu rimtesnį, valstybinės reikšmės, klausimą: kas yra daroma, kad situacija keistųsi ir šalia kiekvienų namų esanti mokykla būtų "gera" mokykla? Ką privalome daryti?

Tendencija – pasaulinė

Neseniai išleistoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje teigiama, jog pasaulyje pastebima tendencija konkuruoti ne kokybe, o atsirenkant geriausius mokinius. Pažymima, kad socialinė atskirtis išaugo daugumoje valstybių, kuriose gyvenamąja vieta paremto priėmimo svarba sumažėjo.

EBPO rengiamas penkiolikmečių moksleivių žinių patikrinimas (PISA) puikiai iliustruoja, segregacijos ir mokinių atrankos metodo ryšį. Kanadoje, Suomijoje, Graikijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje, kur mokiniams mokyklos priskiriamos pagal gyvenamąją vietą, labai retai pasitaiko, kad žemus rezultatus demonstruojantys mokiniai mokytųsi tam tikrose mokyklose. Kita vertus, tokia situacija dažna Čilėje, Vengrijoje, Meksikoje, Peru, kur mokiniai priimami į mokyklas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, o prasčiau besimokantieji koncentruojasi "paprastose" mokyklose.

Lengvų atsakymų nėra

Problema kompleksinė, jai spręsti aš taip pat neturiu recepto. Labai svarbu atsakyti į klausimą, kaip plačiai mes turime leisti atsirinkti vaikus į "geras" mokyklas ir kokia svarba turėtų būti teikiama gyvenamajai vietai?

Beje, problema šiuo metu įgyja kitą mastą: statistiniai duomenys rodo, kad per artimiausius metus žymiai išaugs 1–8 klasių mokinių skaičius ir sumažės vyresnėse klasėse (ypač 11–12) besimokančiųjų. Jau šiais metais Kaune, ypač Šilainiuose ir Vilijampolėje, vaikai nepatenka ne tik į artimiausią, bet net ir į bet kurią kitą tame mikrorajone esančią mokyklą.

Taigi šiuo atveju kyla net ne teikiamų ugdymo paslaugų kokybės klausimas, bet realus vietų sukūrimas, perskirstymas, užtikrinant teisę į mokymąsi. Būtinas mokyklų nepopuliarumo priežasčių išaiškinimas ir numatymas, kiek vietų ir kuriame mikrorajone jų reikės ne tik šiais, bet ir kitais ar dar kitais mokslo metais.

Bet kurioje mokykloje vaikas turi būti saugus, atsižvelgiama į jo realias galimybes ir poreikius, maksimaliai suteikiama profesionali dalykinė, socialinė, psichologinė pagalba. Kol taupoma pagalbos specialistų sąskaita, būtų naivu tikėtis vienodai ar artimai kokybiškų ugdymo rezultatų kiekvienoje įstaigoje. Priimdamos mokinius pagal gyvenamąją vietą mokyklos susiduria, visų pirma, su socialiniais iššūkiais, pagalbos ne tik vaikui, bet ir šeimai teikimu.

Galiausiai, visiems kauniečiams turi būti žinoma, kaip sekasi vienai ar kitai mokyklai, kokią pridėtinę vertę ji kuria. Tėvai turėtų aktyviai domėtis mokyklos veiklos rezultatais. Ar mokytojas sugebėjo pakelti mokinio žinias nuo 5 iki 6, vertinant pagal dešimtbalę sistemą? Ar vaikas taip ir užstrigo ties penketuku? Tai – tik keletas klausimų į kuriuos atsakymų ieškoti būtina jau šiandien.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Irena

Irena portretas
Keista, kad komentatoriai nekalba apie iškeltą problemą, o puola kaltinti autorę net už jos, matyt, dėstytojos, profsąjungos pirmininkės, pažiūras. Argi nekvaila? O mokyklų optimizavimą reguliavo švietimo ministeriją, atstovaujanti socdemų valdančiąją daugumą. Ir, žinoma, gerokai priskaldė malkų. Bet dabar reikėtų galvoti apie tai, ką daryti toliau, nes Kauno meras, jo patarėjai bei visa "Vieningo Kauno" komanda uždarinėjo kai kurias mokyklas, pavyzdžiui, Panemunėje, Žaliakalnyje, ir negalvoja apie kauniečių vaikų mokymosi problemas. Juk už Matijošaitį balsavo per septyniasdešimt procentų balsavusių Kauno rinkėjų, tai gal jis ir turėtų spręsti aštrias mokyklų problemas. O kauniečiai to turėtų tiesiog reikalauti.

Vilijampolietis

Vilijampolietis portretas
Labai keista, kad dabar pradėjo matyti mokyklų poreikį mikrorajonuose. O ar ne ponai valdantieji, su kurias sąraše ir pati esate, uždarė S,Lozoraičio mokyklą Vilijampolėje., nors buvo įspėti, kad šio rajono vaikams nebus kur lankyti mokyklų? Ar tada kas nors atsižvelgė į šiuos nuogastavimus. Buvo einama buldozerio principu, mokyklų per daug, jos daug kainuoja ir panašiai. O dabar ta pati uždaryta mokykla su senomis tradicijomis baigia numirti, nes nos ir perduota Vileišių mokyklai, baigiama sunaikinti, nes jos direktorei deja rūpi ne rajono vaikai, bet savivaldybės potvarkai. Šaunu, kai turime tokią savivaldybės valdžią ir tokius mokyklų direktorius, bandančius išlikti savo postose . Ir nereikia stebėtis, kad vaikai augdami ir matydami suaugusiųjų žaiimus, nebenori gyventi Lietuvoje. Juk čia svarbiausi, keliai, gyvenamieji kvartalai prie vaizdingų vietų, bet ne žmonės.

Jakimavičius

Jakimavičius portretas
Iš kur ta komunistės Baršauskienės auklėtinė išlindo ? Baršauskienė sovietmečiu buvo KPI Profsąjungos pirmininkė ir garsėjo ugningomis kalbomis kviečiančiomis statyti komunizmą. Šitai vištai iki jos toli.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    1
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    7
  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
Daugiau straipsnių