Kokią mokyklą lanko jūsų vaikas?

Dažnai mamai ir tėčiui, ką tik išklausiusiems savo vaikų koncerto, vasaros pradžia – galvos skausmas. Prasideda naujas etapas – mokykla. Ar toje, kurią parinkote, jūsų vaikai bus laimingi? Ar mokytojai gebės pastebėti ir atskleisti jūsų jaunojo genijaus talentus? Ar po jos, jei tai pradinė mokykla, bus lengva įstoti į gerą tolesnį išsilavinimą garantuojančią mokymo įstaigą?

Visos mokyklos geros, jos suteikia išsilavinimą, bet kai kurios iš jų – geresnės. Jose dirba mokytojai žvaigždės, į jas nelengva patekti, jų mokiniai nuolat laimi olimpiadas, jas lanko visuomenės elito vaikai. "Kokią mokyklą lanko tavo vaikai?" Jei ta mokykla – paprasta, kad ir patogi, netoli namų, bet ne prestižinė, neretai klausiantysis atlaidžiai nusišypsos: "Tai jau nesugebi pasirūpinti savo vaikais." Panašiai stigmatizuojami ir mokiniai.

Lietuvoje kalbama apie didžiulę socialinę atskirtį, tačiau kalbos nieko nekeičia – ji tik gilėja. Bendrojo ugdymo sistemoje ji yra ypač ryški.

Skirtumai Kaune – didžiuliai

Kauno mieste yra trys gimnazijos, kurios atsirenka mokinius pagal pažangumą. Tačiau, jokia paslaptis, kad ne viena gimnazija, organizuojanti atranką, kurios metu vyksta vadinamieji motyvaciniai pokalbiai, iš esmės taip pat atsirenka vaikus. Norintieji mokytis šiose mokyklose plūsta iš įvairių seniūnijų, Kauno rajono ir netgi kitų miestų. Telpa, žinoma, ne visi.

Palyginkime reitingus (geriausių mokyklų lyga, publikuota žurnale "Reitingai", 2019 m. gegužė–gruodis, Nr. 1). Bendrame Lietuvos švietimo žemėlapyje Kauno rodikliai daugelyje sričių lenkia vidurkį. Tačiau, pažiūrėjus atidžiau, matyti, kad situaciją pataiso kelios stiprios mokyklos – KTU gimnazija, Jėzuitų gimnazija (nevalstybinės) ir kelios kitos gimnazijos, kuriose organizuojami motyvaciniai pokalbiai ar laikomi papildomi testai.

Skirtumai tarp gimnazijų mokymosi rezultatų Kaune yra didžiuliai. Pirmame reitingų dvidešimtuke yra tik dvi Kauno gimnazijos, kurios neatsirenka vaikų. Dar dvi gimnazijos, kurios atsirenka vaikus, yra reitingų lyderės. Visos kitos yra už 60-tuko ribos.

Socialinė problema

Augantis mokyklų atsirinkimas pagal prestižą – ne tik švietimo, bet ir socialinė problema. Rytais kauniečiai savo atžalas vežioja iš vieno miesto galo į kitą, iš Kauno rajono į – miestą. Trinka transporto sistema, nes rytais visi stovime spūstyse, nukenčia socialinė aplinka, nes daug laiko, kurį būtų galima skirti kitiems darbams ar laisvalaikiui, praleidžiama vežant vaiką į ir iš mokyklos. Neretai jaunos mamos negali grįžti į darbą, nes reikia vežioti vaikus iš mokyklos į būrelį ir atvirkščiai.

Ne visada lengva pasakyti, kas yra gera, o kas – prasta mokykla. Jeigu vertinsime, lygindami su mokyklomis, kurios atsirenka vaikus, bus sudėtinga. Šioms mokykloms nereikia dėti didelių pastangų rezultatams pademonstruoti – jose besimokantys vaikai ir juos supanti socialinė aplinka padaro savo.

"Gerosiose" mokyklose susitelkia stiprūs vaikai iš visų miesto ir rajono kampelių, jos nugriebia grietinėlę. "Blogosiose" mokyklose mokosi visi kiti.

Jokiais būdais nekaltinu tėvų, kurie ieško savo vaikui geriausio varianto. Tai – visų tėvų pareiga. Keliu rimtesnį, valstybinės reikšmės, klausimą: kas yra daroma, kad situacija keistųsi ir šalia kiekvienų namų esanti mokykla būtų "gera" mokykla? Ką privalome daryti?

Tendencija – pasaulinė

Neseniai išleistoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje teigiama, jog pasaulyje pastebima tendencija konkuruoti ne kokybe, o atsirenkant geriausius mokinius. Pažymima, kad socialinė atskirtis išaugo daugumoje valstybių, kuriose gyvenamąja vieta paremto priėmimo svarba sumažėjo.

EBPO rengiamas penkiolikmečių moksleivių žinių patikrinimas (PISA) puikiai iliustruoja, segregacijos ir mokinių atrankos metodo ryšį. Kanadoje, Suomijoje, Graikijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje, kur mokiniams mokyklos priskiriamos pagal gyvenamąją vietą, labai retai pasitaiko, kad žemus rezultatus demonstruojantys mokiniai mokytųsi tam tikrose mokyklose. Kita vertus, tokia situacija dažna Čilėje, Vengrijoje, Meksikoje, Peru, kur mokiniai priimami į mokyklas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, o prasčiau besimokantieji koncentruojasi "paprastose" mokyklose.

Lengvų atsakymų nėra

Problema kompleksinė, jai spręsti aš taip pat neturiu recepto. Labai svarbu atsakyti į klausimą, kaip plačiai mes turime leisti atsirinkti vaikus į "geras" mokyklas ir kokia svarba turėtų būti teikiama gyvenamajai vietai?

Beje, problema šiuo metu įgyja kitą mastą: statistiniai duomenys rodo, kad per artimiausius metus žymiai išaugs 1–8 klasių mokinių skaičius ir sumažės vyresnėse klasėse (ypač 11–12) besimokančiųjų. Jau šiais metais Kaune, ypač Šilainiuose ir Vilijampolėje, vaikai nepatenka ne tik į artimiausią, bet net ir į bet kurią kitą tame mikrorajone esančią mokyklą.

Taigi šiuo atveju kyla net ne teikiamų ugdymo paslaugų kokybės klausimas, bet realus vietų sukūrimas, perskirstymas, užtikrinant teisę į mokymąsi. Būtinas mokyklų nepopuliarumo priežasčių išaiškinimas ir numatymas, kiek vietų ir kuriame mikrorajone jų reikės ne tik šiais, bet ir kitais ar dar kitais mokslo metais.

Bet kurioje mokykloje vaikas turi būti saugus, atsižvelgiama į jo realias galimybes ir poreikius, maksimaliai suteikiama profesionali dalykinė, socialinė, psichologinė pagalba. Kol taupoma pagalbos specialistų sąskaita, būtų naivu tikėtis vienodai ar artimai kokybiškų ugdymo rezultatų kiekvienoje įstaigoje. Priimdamos mokinius pagal gyvenamąją vietą mokyklos susiduria, visų pirma, su socialiniais iššūkiais, pagalbos ne tik vaikui, bet ir šeimai teikimu.

Galiausiai, visiems kauniečiams turi būti žinoma, kaip sekasi vienai ar kitai mokyklai, kokią pridėtinę vertę ji kuria. Tėvai turėtų aktyviai domėtis mokyklos veiklos rezultatais. Ar mokytojas sugebėjo pakelti mokinio žinias nuo 5 iki 6, vertinant pagal dešimtbalę sistemą? Ar vaikas taip ir užstrigo ties penketuku? Tai – tik keletas klausimų į kuriuos atsakymų ieškoti būtina jau šiandien.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Irena

Irena portretas
Keista, kad komentatoriai nekalba apie iškeltą problemą, o puola kaltinti autorę net už jos, matyt, dėstytojos, profsąjungos pirmininkės, pažiūras. Argi nekvaila? O mokyklų optimizavimą reguliavo švietimo ministeriją, atstovaujanti socdemų valdančiąją daugumą. Ir, žinoma, gerokai priskaldė malkų. Bet dabar reikėtų galvoti apie tai, ką daryti toliau, nes Kauno meras, jo patarėjai bei visa "Vieningo Kauno" komanda uždarinėjo kai kurias mokyklas, pavyzdžiui, Panemunėje, Žaliakalnyje, ir negalvoja apie kauniečių vaikų mokymosi problemas. Juk už Matijošaitį balsavo per septyniasdešimt procentų balsavusių Kauno rinkėjų, tai gal jis ir turėtų spręsti aštrias mokyklų problemas. O kauniečiai to turėtų tiesiog reikalauti.

Vilijampolietis

Vilijampolietis portretas
Labai keista, kad dabar pradėjo matyti mokyklų poreikį mikrorajonuose. O ar ne ponai valdantieji, su kurias sąraše ir pati esate, uždarė S,Lozoraičio mokyklą Vilijampolėje., nors buvo įspėti, kad šio rajono vaikams nebus kur lankyti mokyklų? Ar tada kas nors atsižvelgė į šiuos nuogastavimus. Buvo einama buldozerio principu, mokyklų per daug, jos daug kainuoja ir panašiai. O dabar ta pati uždaryta mokykla su senomis tradicijomis baigia numirti, nes nos ir perduota Vileišių mokyklai, baigiama sunaikinti, nes jos direktorei deja rūpi ne rajono vaikai, bet savivaldybės potvarkai. Šaunu, kai turime tokią savivaldybės valdžią ir tokius mokyklų direktorius, bandančius išlikti savo postose . Ir nereikia stebėtis, kad vaikai augdami ir matydami suaugusiųjų žaiimus, nebenori gyventi Lietuvoje. Juk čia svarbiausi, keliai, gyvenamieji kvartalai prie vaizdingų vietų, bet ne žmonės.

Jakimavičius

Jakimavičius portretas
Iš kur ta komunistės Baršauskienės auklėtinė išlindo ? Baršauskienė sovietmečiu buvo KPI Profsąjungos pirmininkė ir garsėjo ugningomis kalbomis kviečiančiomis statyti komunizmą. Šitai vištai iki jos toli.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas nori į ministrus?
    Kas nori į ministrus?

    Neieškote darbo? Nei gero, nei geresnio? O štai geri darbai ieško darbuotojų. Ministerijos laukia naujų ministrų. Nieko panašaus nėra tekę dirbti? Ir gerai. Patirties neturėjimas šiame darbe – didelis privalumas. ...

  • Kiek išgersite kavos, ponai?
    Kiek išgersite kavos, ponai?

    Praėjusią savaitę Prezidento G.Nausėdos švystelėta pastaba, jog Lietuvoje tiek daug ministrų, kad net sunku prisiminti jų skaičių, išties yra ne tik rinkėjams patraukli frazė. Pas mus per daug ne tik ministrų, bet ir viceministrų, mi...

    12
  • Europinė buhalterija
    Europinė buhalterija

    Gimę šliaužioti, skraidyti negali. Tuo įsitikino Lietuvos futbolo klubai, išplaukę į tarptautinius vandenis. Marijampolės "Sūduva" šią savaitę baigė pasirodymą UEFA Čempionų lygos atrankoje, Vilniaus "Riterius&q...

    1
  • Raukšlėta kasdienybė
    Raukšlėta kasdienybė

    Norite pamatyti, kaip atrodys Selas senolis? Paprasta! Tautiečiai smaginasi išmėgindami veidų sendinimo programėlę "FaceApp". Žili plaukai, sukritę veido bruožai, susiraukšlėjusi oda – tokios laiko žymės leidžia įsiva...

    7
  • „Černobylio“ tiesa
    „Černobylio“ tiesa

    Televizijos HBO serialas "Černobylis" – drama, rekonstruojanti atominės elektrinės avarijos įvykius 1986 m. Černobylio mieste, Ukrainoje, sulaukė kritikų pripažinimo ir didelio žiūrovų susidomėjimo. Šiandien vietos, kuriose f...

    2
  • Viskas dėl pinigų
    Viskas dėl pinigų

    Legendos byloja apie kadaise prie rytinės Irako sienos buvusią persų (indoeuropiečių-arijų) valstybę Iraną. Kai kas sako, kad šį stambiausią musulmonų šiitų bastioną ten galima rasti ir šiandien. Daugelį metų, padedamas slap...

    4
  • Emociniai teroristai
    Emociniai teroristai

    Nieko keisto, kad išgirdę frazę "nedraugiškas elgesys", nejučia imame galvoti apie pavojus iš išorės: tamsiose tarpuvartėse laukiančius plėšikus, į mūsų darbo vietą nusitaikiusį aštriadantį intri...

    9
  • Druskininkų juodinimo istorijos primena košmarą
    Druskininkų juodinimo istorijos primena košmarą

    Sužinojęs apie Aukščiausiojo teismo sprendimą nugriauti pastatą prie Vijūnėlės tvenkinio, labiausiai pergyvenu, kad dėl to, kas vyko šešerius metus, nukentėjo nekaltas žmogus, šio pastato savininkas. Aš jį paskati...

    14
  • Kaip išlyginti pajamų nelygybę?
    Kaip išlyginti pajamų nelygybę?

    Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais...

    8
  • Prezidento portretas
    Prezidento portretas

    Vokietijos kanclerė A.Merkel antrą kartą per kelias dienas su svečiu iš užsienio valstybės himnų klausėsi sėdėdama, nes kitaip sveikata nebeleidžia. Pasirodo, galima koreguoti net diplomatinį protokolą ir pasaulis nesugriūva. ...

    7
Daugiau straipsnių