Kokie pokyčiai po pokyčių laukia Lietuvos turizmo verslo šią žiemą?

Matyt, vėl užsitrauksiu nemalonę, bet tylėti negaliu, nes tai susiję su didžiausio Lietuvos kurorto turizmo sektoriaus išgyvenimo klausimu.

Negaliu ramiai reaguoti į pranešimus, jog mūsų kurorto turizmo sektorius – viešbučiai, restoranai, kavinės – jau visai netrukus galimai masiškai užsidarys, nes tiesiog nėra kitos išeities.

Ar tai kam nors rūpi?

Lietuvos kurortai, įskaitant ir Palangą, neturi nei gamyklų, nei pramonės, nes tokia veikla čia yra draudžiama. Vadinasi, ir darbo vietos bei jų pasiūla yra specifiniai bei pakankamai riboti: gyventojai dirba tik čia esančiose sanatorijose, viešbučiuose, kavinėse, restoranuose. Na, dar yra keletas prekybos centrų, kelios viešojo sektoriaus įmonės bei keliolika biudžetinių įstaigų. 

Būtent sanatorijos, reabilitacijos centrai, viešbučiai, restoranai bei kavinės ir yra pagrindiniai mokesčių mokėtojai į kurortų savivaldybių biudžetus. Jie moka turto, žemės, žemės nuomos ir labai svarbų gyventojų pajamų mokesčius, o pastarojo surinkimas visiškai priklauso nuo čia dirbančių žmonių skaičiaus. 

Viena bėda – ne bėda. Didžiausias ir svarbiausias Palangai – turizmo – sektorius labai nukentėjo per koronaviruso pandemiją, nes visa turizmo pasaulinė infrastruktūra buvo uždaryta. Verslas ėmė paskolas, prašė atidėti mokesčius ir taip bandė išsaugoti darbo vietas, sumokėti energetines išlaidas, nes pastatus reikėjo šildyti, pasirūpinti jų apsauga ir kt.

Atrodė, jog su Vyriausybės pagalba atlaikėme šį nepaprastą išbandymą ir pagrįstai tikėjomės, kad per šią vasarą kurorto verslai sukaups pakankamai lėšų paskoloms, atidėtiems mokesčiams sumokėti, bent minimalioms investicijoms ir kiek įmanoma tvirčiau atsistos ant kojų. 

Tačiau užgriuvo dar viena ir kur kas didesnė bėda – energetinių išteklių kainų augimas šimtais procentų. Viešbučiai už elektrą liepos bei rugpjūčio mėnesiais sumokėjo beveik tiek, kiek mokėjo per visus praėjusius metus. O dar brangs šildymas, vanduo, didės kitos išlaidos.

Ir čia išgyvenimo matematika yra vienareikšmė: jeigu valstybė nepadės verslui, jis bankrutuos, žmonės masiškai praras darbus, bus nesurenkamas savivaldybės biudžetas, nedarbas paskatins milžinišką socialinių ir nedarbo pašalpų poreikį, teks ženkliai apkarpyti finansavimą kitoms sritims, teks pamiršti visa tai, ką vadiname plėtra, pokyčiais, gyvenimo kokybe, o svarbiausia – mes į visišką prarają nustumsime mūsų piliečių pasitikėjimą valstybe.

Prašau Vyriausybės atsižvelgti į šias nuožmaus energetinio karo pasekmes ir padėti turizmo verslui, o tuo pačiu ir visiems kurortams išgyventi. Jau dabar dėl energetinių išteklių kainų augimo turizmo sektoriaus įmonės priima sprendimus stabdyti veiklą, dėl to atleidžia darbuotojus.

Palyginti su 2021 metais, kompensacijų, išmokų, pašalpų poreikis vien Palangoje padidėjo keturis kartus ir metų pabaigoje gali sudaryti apie 450 tūkst. eurų. Pernai per visus metus ši suma siekė 105 tūkst. eurų. Ir tai tik pradžia, nes šaltasis, daugiau energetinių išteklių reikalausiantis, sezonas dar neprasidėjo.

Todėl dabar prašau ekonomikos ir inovacijų ministrės ir visos Vyriausybės:

atsižvelgti į turizmo verslo prašymą pratęsti viešbučiams, kavinėms, restoranams PVM lengvatą nors iki 2023 metų pabaigos, kol stabilizuosis energetinių išteklių kainos;

nustatyti elektros kainų lubas ne tik fiziniams asmenims, bet ir viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms bei verslui, nes tai padėtų išsaugoti darbo vietas ir apsaugotų turizmo verslo įmones nuo bankrotų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Senatvė nukeliama
    Senatvė nukeliama

    Žmogaus amžius šiais laikais – labai nekonkreti sąvoka. Dar neseniai laikytasi šios tarpsnių klasifikacijos: iki 18 metų, 18–34, 35–59 metai ir nuo 60 metų. Pastaruoju metu skirstoma: iki 44-erių – jaunas, 45–...

    5
  • Paklaidinti elektros rinkoje
    Paklaidinti elektros rinkoje

    Rusijos eskaluojamą energetikos karą Lietuva pasitinka neigiamą energiją generuojančiomis rietenomis energetikos srityje. Bendrą chaosą šalies elektros rinkoje vienu metu kelia keli įtampos šaltiniai. ...

    7
  • B. Shirin: žydai – neatsiejama Lietuvos dalis
    B. Shirin: žydai – neatsiejama Lietuvos dalis

    „Kada sumažėja tavęs – mažėju ir aš. Vieną sykį nubusiu stotyje ir tave pamatysiu. Žibintas vagono gale sukrutės ir nutols. Greičiau ir greičiau. O mudu stovėsime, nežiūrėdami vienas į kitą. Svetimi ir tapatūs.“ Tai c...

    24
  • Paslaptingas Vandeninio Pelėausio gyvenimas forte
    Paslaptingas Vandeninio Pelėausio gyvenimas forte

    Teatro festivalis „Namas Nr. X“ inicijuotas kūrybinio tandemo Renatos Bartusevičiūtės ir Paulinos Pranciškos Nešukaitytės organizuotas jau ketvirtąjį kartą. ...

  • Ar dalyvausiu ateinančiuose mero rinkimuose?
    Ar dalyvausiu ateinančiuose mero rinkimuose?

    Lygiai prieš savaitę Seimas patvirtino, jog ateinantys tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną. Manau, jog būtų sąžininga jau dabar pasakyti, kokia mano pozicija dėl dalyvavimo rinkimuose į Palangos mer...

    2
  • Vienalytes šeimas įteisins nebent „konservatoriai“
    Vienalytes šeimas įteisins nebent „konservatoriai“

    Vakar įvyko gana istorinis balsavimas šeimos sampratos klausimu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Šešiais balsais prieš tris pritarta civilinių sąjungų įteisinimui. ...

    8
  • Mandžiūrijos kino asociacija
    Mandžiūrijos kino asociacija

    Paskutiniojo Kinijos imperatoriaus asmeninis gyvenimas buvo toks pat nesėkmingas, kaip ir jo politinė karjera. Nors Puyi (1906-–1967), kaip ir bolševikų stabas Vladimiras Iljičius (1870–1924) daugelį metų gyveno apsuptas moterų, tači...

  • Kremliaus mokykla
    Kremliaus mokykla

    Būtent. "Rinkimai į Seimą baigti. Darbo liaudis parodė pasiryžimą vieningai siekti galutinės pergalės. Daug kur balsuojančiųjų skaičius pasiekė 100 procentų. Vilniuje iš 120 tūkst. turinčiųjų teisę, balsavo 119 tūkst. Alytuje ba...

  • V. Putino bėdos nepaverčia Rusijos nekenksminga
    V. Putino bėdos nepaverčia Rusijos nekenksminga

    Nuo 1991 metų didžiausia Vakarų silpnybė santykiuose su Rusija yra nusiraminimas: dėl Kremliaus tikslų, jo ryžto juos pasiekti, laisvų visuomenių pažeidžiamumo prieš ginklu paverstą dezinformaciją ir nešvarius pinigus. ...

    11
  • Didybės magija
    Didybės magija

    Baltijos šalių sprendimas iš Rusijos nebeįsileisti ne tik turistų, bet ir bėgančiųjų nuo mobilizacijos, išprovokavo naują geraisiais rusais save vadinančių asmenų pasipiktinimo bangą. Šįkart negirdėti tradicinių lygin...

Daugiau straipsnių