Kokių finansinių pažadų laikytis, kad kiaulės metai nepakištų kiaulės?

Kiekvienų metų pradžioje dažnas sau pasižadame pradėti sportuoti, sveikiau maitintis ir susitvarkyti savo finansus – mažiau išleisti ir daugiau sutaupyti. Šie pažadai neretai dingsta kartu su žiemos sniegu ir vėl būna prisimenami metų pabaigoje, kai „vidinis“ auditorius pradeda besibaigiančių metų vertinimą. Taigi, ką daryti, kad šiuos pažadus prisimintume visus metus ir savo finansine sveikata rūpintumėmės nuolat?

Patarčiau pradėti nuo kelių svarbių žingsnių. Pirmasis – išsigryninti keletą svarbiausių trumpojo ir ilgojo laikotarpio tikslų. Ir antras – peržiūrėti paskutinių kelių mėnesių išlaidas, kad aiškiai suprastumėt savo poreikius bei turėtumėt pagrindą bent kelių naujų finansinių įpročių kūrimui.

Didelius tikslus keiskime mažais įpročiais

Kartais ambicingas tikslas, pavyzdžiui, sutaupyti šešių mėnesio atlyginimų dydžio finansinį rezervą gali ne tik įkvėpti, bet ir nuvilti. Ypač tą mėnesį, kai nepavyko nė kiek atidėti arba dar blogiau − jei teko išsiimti pinigų iš taupymui skirtos sąskaitos. Kai matome, kaip toli esame nuo užsibrėžto tikslo, kyla didelė pagunda tiesiog numoti į jį ranka.

Tačiau tokiu atveju svarbu būti lanksčiais − rūpinkimės ne tikslu, o veiksmais. Juk galime nusistatyti, kiek pinigų atidėsime kiekvieną mėnesį į taupymo sąskaitą, ir pagirkime save kaskart, kai mums pavyksta tai padaryti. Šalies gyventojų nuomone, tai gali būti ne taip jau ir sudėtinga. „Swedbank“ Finansų instituto tyrimų duomenys rodo, kad 67 proc. šalies gyventojų mano, jog taupyti pinigus iš esmės yra svarbu, ir daugiau nei pusė lietuvių nurodo šiuo metu taupantys.

Jei jums būtų sunku atidėti didesnę dalį pajamų, pradėkite nuo 10 proc. – iki dešimtadalio atlyginimo taupymui skiria beveik 40 proc. apklaustųjų. Jei gaunate pakankamai, kad atidėtumėte daugiau, pasekite penktadalio (22 proc.) apklaustųjų pėdomis ir kiekvieno mėnesio pradžioje į taupymui skirtą sąskaitą perveskite nuo 11 iki 20 proc. savo pajamų.

Pradėkime galvoti apie atostogas

Kelionės ir pomėgiai – vienas dažniausių lietuvių taupymo tikslų, jis toks pat svarbus, kaip namų statybos ar įrengimas. Atostogoms taupantys nurodo 36 proc. gyventojų. Ir ne be reikalo, nes atostogos yra metas, kai norisi nevaržyti savęs ir nebegalvoti apie pinigus.

Apsisprendus dėl atostogų tipo ir šalies, į kurią norite vykti pailsėti, išskaidykite atostogoms reikalingas išlaidas per keletą mėnesių. Pavyzdžiui, kelionės bilietus įsigykite vasarį, už nakvynę sumokėkite kovą, balandį paieškokite patraukliausio automobilio nuomos varianto, tad gegužę liks tik nusipirkti keletą reikalingų smulkmenų ir ruoštis į kelionę.

Kitas būdas išvengti finansinio atostogų šoko − atsidarykite atostogų santaupoms skirtą sąskaitą ir kiekvieną mėnesį arba kiekvieną savaitę perveskite į ją tam tikrą pinigų sumą. Abiem atvejais išvengsite finansinio streso ir atostogas pasitiksite ramiai ir su šypsena.

Jei atostogų svajonė – didelė ir egzotiška, verta paieškoti papildomo uždarbio. Turintieji automobilį gali lengvai prisijungti prie pavežėjimo paslaugas teikiančių bendrovių, mamos – parduoti išaugtus vaikų drabužius, avalynę ar nebereikalingus žaislus, studentai – pasiieškoti sezoninio darbo arba derinti tolimą išvyką su savanoryste. Tai tik kelios iš daugelio galimybių.

Paplokime sau per petį

Sakoma, kad psichologiškai stiprūs žmonės nesitiki rezultato pasiekti greitai. Jiems svarbu į priekį judėti pamažu ir pastebėti savo nedidelius pasiekimus.

Jums pavyko nueiti į kavinę nusistačius, kiek išleisite pinigų, ir neviršyti šios sumos? Valio! Jau trečią mėnesį iš eilės atidėjote 100 eurų į taupymo sąskaitą? Bravo. Šiais metais padidintus vaiko pinigus pervedate kaip įmokas už kaupiamąjį vaiko draudimą, kad turėtumėte iš ko apmokėti jo mokslus ateityje? Puiku! Pasižiūrėjote į savo trečiosios pakopos pensijų fondo ataskaitą ir pamatėte, kaip ūgtelėjo jūsų saugesnei senatvei skirti pinigai? Puikus jausmas. 

Visa tai yra priežastys didžiuotis savimi. Ne tik 2019-ųjų pabaigoje, bet ir kiekvieną šių metų mėnesį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    7
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    3
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    1
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    2
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
Daugiau straipsnių