Kokių finansinių pažadų laikytis, kad kiaulės metai nepakištų kiaulės?

Kiekvienų metų pradžioje dažnas sau pasižadame pradėti sportuoti, sveikiau maitintis ir susitvarkyti savo finansus – mažiau išleisti ir daugiau sutaupyti. Šie pažadai neretai dingsta kartu su žiemos sniegu ir vėl būna prisimenami metų pabaigoje, kai „vidinis“ auditorius pradeda besibaigiančių metų vertinimą. Taigi, ką daryti, kad šiuos pažadus prisimintume visus metus ir savo finansine sveikata rūpintumėmės nuolat?

Patarčiau pradėti nuo kelių svarbių žingsnių. Pirmasis – išsigryninti keletą svarbiausių trumpojo ir ilgojo laikotarpio tikslų. Ir antras – peržiūrėti paskutinių kelių mėnesių išlaidas, kad aiškiai suprastumėt savo poreikius bei turėtumėt pagrindą bent kelių naujų finansinių įpročių kūrimui.

Didelius tikslus keiskime mažais įpročiais

Kartais ambicingas tikslas, pavyzdžiui, sutaupyti šešių mėnesio atlyginimų dydžio finansinį rezervą gali ne tik įkvėpti, bet ir nuvilti. Ypač tą mėnesį, kai nepavyko nė kiek atidėti arba dar blogiau − jei teko išsiimti pinigų iš taupymui skirtos sąskaitos. Kai matome, kaip toli esame nuo užsibrėžto tikslo, kyla didelė pagunda tiesiog numoti į jį ranka.

Tačiau tokiu atveju svarbu būti lanksčiais − rūpinkimės ne tikslu, o veiksmais. Juk galime nusistatyti, kiek pinigų atidėsime kiekvieną mėnesį į taupymo sąskaitą, ir pagirkime save kaskart, kai mums pavyksta tai padaryti. Šalies gyventojų nuomone, tai gali būti ne taip jau ir sudėtinga. „Swedbank“ Finansų instituto tyrimų duomenys rodo, kad 67 proc. šalies gyventojų mano, jog taupyti pinigus iš esmės yra svarbu, ir daugiau nei pusė lietuvių nurodo šiuo metu taupantys.

Jei jums būtų sunku atidėti didesnę dalį pajamų, pradėkite nuo 10 proc. – iki dešimtadalio atlyginimo taupymui skiria beveik 40 proc. apklaustųjų. Jei gaunate pakankamai, kad atidėtumėte daugiau, pasekite penktadalio (22 proc.) apklaustųjų pėdomis ir kiekvieno mėnesio pradžioje į taupymui skirtą sąskaitą perveskite nuo 11 iki 20 proc. savo pajamų.

Pradėkime galvoti apie atostogas

Kelionės ir pomėgiai – vienas dažniausių lietuvių taupymo tikslų, jis toks pat svarbus, kaip namų statybos ar įrengimas. Atostogoms taupantys nurodo 36 proc. gyventojų. Ir ne be reikalo, nes atostogos yra metas, kai norisi nevaržyti savęs ir nebegalvoti apie pinigus.

Apsisprendus dėl atostogų tipo ir šalies, į kurią norite vykti pailsėti, išskaidykite atostogoms reikalingas išlaidas per keletą mėnesių. Pavyzdžiui, kelionės bilietus įsigykite vasarį, už nakvynę sumokėkite kovą, balandį paieškokite patraukliausio automobilio nuomos varianto, tad gegužę liks tik nusipirkti keletą reikalingų smulkmenų ir ruoštis į kelionę.

Kitas būdas išvengti finansinio atostogų šoko − atsidarykite atostogų santaupoms skirtą sąskaitą ir kiekvieną mėnesį arba kiekvieną savaitę perveskite į ją tam tikrą pinigų sumą. Abiem atvejais išvengsite finansinio streso ir atostogas pasitiksite ramiai ir su šypsena.

Jei atostogų svajonė – didelė ir egzotiška, verta paieškoti papildomo uždarbio. Turintieji automobilį gali lengvai prisijungti prie pavežėjimo paslaugas teikiančių bendrovių, mamos – parduoti išaugtus vaikų drabužius, avalynę ar nebereikalingus žaislus, studentai – pasiieškoti sezoninio darbo arba derinti tolimą išvyką su savanoryste. Tai tik kelios iš daugelio galimybių.

Paplokime sau per petį

Sakoma, kad psichologiškai stiprūs žmonės nesitiki rezultato pasiekti greitai. Jiems svarbu į priekį judėti pamažu ir pastebėti savo nedidelius pasiekimus.

Jums pavyko nueiti į kavinę nusistačius, kiek išleisite pinigų, ir neviršyti šios sumos? Valio! Jau trečią mėnesį iš eilės atidėjote 100 eurų į taupymo sąskaitą? Bravo. Šiais metais padidintus vaiko pinigus pervedate kaip įmokas už kaupiamąjį vaiko draudimą, kad turėtumėte iš ko apmokėti jo mokslus ateityje? Puiku! Pasižiūrėjote į savo trečiosios pakopos pensijų fondo ataskaitą ir pamatėte, kaip ūgtelėjo jūsų saugesnei senatvei skirti pinigai? Puikus jausmas. 

Visa tai yra priežastys didžiuotis savimi. Ne tik 2019-ųjų pabaigoje, bet ir kiekvieną šių metų mėnesį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių