Koks kriterijus keičiant būstą lietuviams svarbiausias?

  • Teksto dydis:

Daugiau nei pusė (58 proc.) šalies gyventojų gyvena nuosavame senos statybos bute ar kotedže, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Nusprendus keisti turimą būstą, pagrindinis naujo būsto pasirinkimo kriterijus būtų mažesnės jo išlaikymo sąnaudos – kas trečias gyventojas (34 proc.) ieškotų ekonomiškesnio buto ar namo.

„Didžioji dalis šalies gyventojų gyvena senos statybos būstuose, kuriems būdingos didesnės išlaikymo išlaidos. Todėl noras gyventi aukštesnės energetinės klasės būste yra suprantamas. Kaip rodo apklausos rezultatai, didesnės senos statybos būsto eksploatacijos išlaidos vienodai netenkina ir mažiausias, ir didžiausias pajamas gaunančių respondentų – jei galėtų, gyventojai rinktųsi šioms išlaidoms skirti mažiau lėšų“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Pasak P. Ladziato, augančios gyventojų pajamos ir aukšti lūkesčiai gyventojus skatina pagalvoti ir apie kokybiškesnį būstą – gyventojai nurodo norintys gyventi geresnės kokybės namuose, rinktųsi gyventi ramesnėje aplinkoje ar nuosavame name.

„Apklausos duomenimis, į modernesnį ir kokybiškesnį būstą svarstytų keltis 32 proc. lietuvių. Maždaug kas ketvirtas (23 proc.) respondentas sako norintis gyventi ramesnėje aplinkoje, tiek pat – nuosavame name. Pasirinkimų sąraše gyventojai taip pat vardija didesnio ploto butą, būstą patogesnėje vietoje, geriau išplėtotą infrastruktūrą“, − gyventojų prioritetus apžvelgia „Swedbank“ atstovas.

Kokie kaimynų latvių ir estų prioritetai?

Būsto ekonomiškumas į svarbiausių kriterijų trejetuką patenka visose trijose Baltijos šalyse. Visgi galimybė sutaupyti būsto išlaikymo sąskaita lietuviams, latviams ir estams nėra vienodai reikšminga. Rinkdamiesi naują būstą skirtingų šalių gyventojai vadovautųsi kitokiais prioritetais.

„Apklausos rezultatai rodo, kad estai pirmenybę teiktų būsto plotui ir turėdami galimybę visų pirma rinktųsi didesnį būstą (31 proc.). Tuo tarpu didesnei daliai Latvijos gyventojų svarbu tai, kad būstas būtų ramesnėje vietoje. Šis veiksnys renkantis naują būstą Latvijos gyventojams yra vienodai svarbus kaip ir jo ekonomiškumas (26 proc.)“, − komentuoja P. Ladziato.

Tiesa, dalies gyventojų dabartinis būstas netenkina būtent dėl per didelio ploto. Gyventi mažesniame būste nei turimas svarsto 7 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje į mažesnio ploto būstą turėdami tokią galimybę persikeltų, atitinkamai, 10 ir 15 proc. gyventojų.

Gyventojai būstui skolinasi daugiau

Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovo P. Ladziato, gyventojų poreikis įsigyti ar keisti būstą į naujesnį atsispindi būsto paskolų portfelio augime.

„Mūsų banko duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį gyventojų pasirašytų būsto paskolų suma išaugo 13 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. Vidutinė būsto paskolos suma išaugo kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų ir siekė 66 tūkst. eurų“, − sako P. Ladziato.

Pirmąjį šių metų pusmetį didžioji dalis gyventojų (68 proc.) būsto paskolas ėmė siekdami įsigyti butą, 29 proc. įsigyti arba pasistatyti namą, o likę 3 proc. būsto paskolą paskyrė kitoms būsto reikmėms, rodo „Swedbank“ duomenys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

keista

keista portretas
niekad manęs nieko niekas nepaklausė..
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Rytų fronte nieko nauja. Kol kas
    Rytų fronte nieko nauja. Kol kas

    Aukštuomenės mėgstamą golfą į bulvių kasimą, o diplomatinę eilutę – į ledo ritulininko kostiumą mieliau iškeičiantis Aleksandras Lukašenka ir vėl laimėjo. 110:0 – tokiu rezultatu baigėsi dar vieni Baltarusijos pa...

  • Prezidento švarkas
    Prezidento švarkas

    Dažnai norisi ekonomistui Gitanui Nausėdai, dirbusiam SEB banko prezidento patarėju, mesti kaltinimą, kad ir jis prisidėjo prie lietuviško būsto burbulo, kuris sprogo 2008-aisiais. Mūsų šalies piliečių neperspėjo, kad masiškai d...

    3
  • Advokatas apie teismo sprendimą paleisti N. Venckienę: kitaip ir negalėjo būti
    Advokatas apie teismo sprendimą paleisti N. Venckienę: kitaip ir negalėjo būti

    Kalbant apie šiandien paskelbtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl buvusios teisėjos ir parlamentarės Neringos Venckienės advokatės Sonatos Žukauskienės skundo dėl jos klientei skirto suėmimo, toks rezultatas ir turėjo būti. Tiek a&sca...

    15
  • Atviras Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko laiškas aplinkos ministrui
    Atviras Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko laiškas aplinkos ministrui

    Jau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga. Visuomenė pagrįstai tikėjosi, kad aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos problemos bus prioritetas – realia...

    2
  • Kultūrinės gonorėjos importas
    Kultūrinės gonorėjos importas

    Kovo 11-osios 30-metį kitąmet švęsime ypatingai. Atvažiuos ne "Scorpions" su savo anų laikų topu "Wind of Change", o Rusijos liaudies artistas Filipas Bedrosovičius Kirkorovas. ...

    14
  • Seimo klounai
    Seimo klounai

    Kai praėjusią kadenciją juokėmės iš tuometės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės nusišnekėjimų, net baisiausiame košmare neįsivaizdavome, kad gali būti dar blogiau. Pasirodo tuomet dugnas dar nebuvo pasiektas. ...

    22
  • Brangi loterija
    Brangi loterija

    Šiandien Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) paskelbs svarbią žinią. Kokia ši naujiena Lietuvai: geroji ar blogoji, priklausys nuo jos turinio. Penktadienį Ženevoje, kur įsikūrusi FIBA būstinė, turėtų paaiškėti vals...

    1
  • Švietimas artėjant rinkimams
    Švietimas artėjant rinkimams

    Mokslo metai prasidėjo su atsargiomis diskusijomis apie tai, kokių pokyčių ir naujovių tikėtis ugdymo procese. Vieni šiai diskusijai bandė suteikti aštrumo kalbėdami apie mokytojų bendruomenę kaip rusenantį durpyną, kuris gali bet kur...

  • Kodėl Kalėdos prasideda rudenį?
    Kodėl Kalėdos prasideda rudenį?

    Sutikite, rudens pradžioje parduotuvėse pamatę kalėdines dekoracijas ir išgirdę etatines žiemos švenčių dainas ne vienas stabtelime iš nuostabos. Ar ne per anksti tos prekybininkų Kalėdos, kai grybautojai dar baravykus miš...

  • E. Macrono klaida – ne analizė, o siūlomi sprendimai
    E. Macrono klaida – ne analizė, o siūlomi sprendimai

    Euroatlantizmo šalininkai dešimtmečius skundėsi, kad aljanso europinė dalis bijo veikti ir laikosi siauro požiūrio. Po sensacingo Emanuelio Macrono interviu „The Economist“ šiuos skundus reikėtų iš naujo apmąstyt...

Daugiau straipsnių