Kol mes delsiame, Ukraina kraujuoja

Kokia kraujo, prakaito ir ašarų kaina? Daugiau kaip 200 tūkst. žmonių žuvo, milijonai buvo sužaloti ir traumuoti, o Ukrainos atstatymas gali atsieiti trilijoną. Net ir geriausiu atveju laukia dar keli mėnesiai kančių.

Ukrainiečiams negaila aukotis. Jie matė, kaip Rusija elgiasi su žmonėmis „išlaisvintose“ teritorijose. Geriau rizikuoti mirtimi, nei taip gyventi.

Dauguma Vakaruose irgi nepavydi ukrainiečių aukų. Patogiausia, kad kiti žmonės nori mirti už mūsų laisvę, slopindami Rusijos agresiją ir silpnindami Kremliaus ginkluotąsias pajėgas. Prireiks daug metų, kol Rusija atsities po savo nuostolių. Kad ir kas nutiktų Ukrainoje, Vakarai įgijo brangaus laiko sutvarkyti savo saugumą. Kaip dėkingumo ženklą pažadėjome daugiau ginklų ir galbūt netrukus dalį jų atsiųsime.

Kiti mano, kad net ir toks požiūris yra pernelyg griežtas. Mažuma, kurios pavyzdys – praėjusį savaitgalį kai kuriose Vakarų sostinėse surengtos demonstracijos, ukrainiečius laiko neramumų sukėlėjais arba suklaidintais Vakarų karinio pramoninio komplekso pėstininkais. Šie žmonės yra suklaidinti, kad taip atkakliai gina savo šalį. Jie turėtų suvokti, kad net blogiausia taika yra geriau už geriausią karą. Kiekviena diena, kai kovos tęsiasi, didina eskalacijos ir platesnio Rytų ir Vakarų konflikto pavojų. Tai didina maisto ir degalų kainas ir atitraukia mūsų dėmesį nuo kitų neatidėliotinų klausimų.

Ukrainiečiai stebėtinai kantriai žiūri į šias savanaudiškas, introvertiškas draugų diskusijas. Tačiau tikrovė yra tokia, kad išorinė pagalba vis dar yra per menka ir per vėlyva. Jei didžiosios Vakarų šalys 2022 metų pradžioje būtų suteikusios bent mažytę dalelę karinės, diplomatinės ir finansinės paramos, kurią siūlo dabar, karas niekada nebūtų prasidėjęs; Ukraina būtų buvusi pernelyg gerai apsaugota. Kuo anksčiau ir kuo didesnė pagalba būtų buvusi suteikta, tuo mažesnė žala būtų buvusi padaryta ir tuo arčiau pergalės būtume.

Kaip „Financial Times“ rašo ekonomistas Adamas Tooze'as, karo kaina Vakaruose buvo nereikšminga, palyginti su ankstesnių karinių nuotykių standartais. Jungtinės Valstijos iki šiol Ukrainai išleido 0,21 proc. savo BVP – tai yra mažiau nei vidutiniškai per metus išleisdavo nesėkmingam dalyvavimui Afganistane. Per pirmąjį Persijos įlankos karą 1991 metais Vokietija pasiūlė tris kartus daugiau, kad padėtų sąjungininkams išvaryti Sadamo Huseino okupantus irakiečius iš tolimo Kuveito, nei dabar padeda Ukrainai.

Kodėl Vakarai tokie neryžtingi? Viena iš teorijų ta, kad mes bijome Ukrainos pergalės. Tiekiame tik tiek pinigų ir ginklų, kad Rusija nenugalėtų, bet ne tiek, kad užtikrintume lemiamą jos pralaimėjimą. Toks ciniškas požiūris, manau, negalėtų būti taip ilgai slepiamas suinteresuotų vyriausybių.

Labiau tikėtina, kad Vakarams trūksta politinių ir ekonominių pajėgumų. Mes norime tikslų, bet ne priemonių. Mūsų karinės atsargos per daug skurdžios. Vladimiras Putinas yra pasirengęs pervesti Rusiją į karo ekonomiką ir sutikti su didžiuliais smūgiais gyvenimo lygiui ir ilgalaikiam augimui. O mes – ne.

Didelis klausimas, ar tai tik laikinas politinės valios trūkumas, ar gilesnis dalykas. Ukrainiečiai tikisi, kad įvykių logika ir jų pačių lobistinė veikla galiausiai atneš reikiamą pagalbą. Niūresnė interpretacija yra ta, kad Vakarų politinės sistemos, susidūrusios su didžiulėmis problemomis – klimato kaita, pasaulio ekonomikos, nevienodos šiaurei ir pietums, neteisingumu ir pandeminių ligų grėsme – tiesiog neturi reikiamų sprendimų priėmimo gebėjimų. Panašiai bejėgiai esame ir prieš pasaulinę autokratijos ašį, kuri dabar formuojasi tarp Pekino ir Maskvos per Teheraną.

Pamatysime. Tačiau aišku, kad kol mes delsiame, Ukraina kraujuoja.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeUkrainos atstatymaskaro eigapagalba

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Žydinčių putinų šešėlyje
    Žydinčių putinų šešėlyje

    Ivaną Vasiljevičių (1440–1505) ir jo anūką Ivaną Vasiljevičių (1530–1584) galima laikyti pačiais įtakingiausiais Rusijos monarchais. Pirmasis siekė padidinti Maskvos miesto kontroliuojamas žemes, išplėsti politinę įtaką regio...

    1
  • Nors pažadėjo, bet neištesėjo
    Nors pažadėjo, bet neištesėjo

    Paaiškėjo, kad jau šį mėnesį vėl teks sukti laikrodžio rodykles. Atėjo pavasaris, ir vėl ta pati muzika. Naktį iš kovo 25 į kovo 26-ąją pasuksime valanda į priekį ir būsime „laimingi“ iki kito karto. ...

    3
  • Ar orderis nevėluoja?
    Ar orderis nevėluoja?

    Plačiai pasaulyje pasklidus žiniai apie tarptautinio tribunolo Hagoje perspektyvą, skardžiabalsis Kremliaus vieversys Filipas Bedrosovičius kol kas niekaip nesureagavo į savo dvasinio patrono nemalonumus. Amžinai jaunas ir pats sau gražus gražuolis tu...

  • Ar Xi nurašė Pu?
    Ar Xi nurašė Pu?

    Jei ne Rusijos invazija į Ukrainą, vargu, ar Xi Jinpingo vizitą į Maskvą taip akylai stebėtų ne tik tarptautinių santykių specialistai, bet ir memų kūrėjai. Nors šios auditorijos intencijos ir skirtingos, išvados bendros: tai ne dviej...

  • Kai šaukia pilnaties stogai
    Kai šaukia pilnaties stogai

    Seimas vėl tapo visaip šalyje skatinamos veltėdžiavimo subkultūros auka. Darbo dieną darbo metu į parlamentą įsiveržęs kažkoks veikėjas darkėsi taip, kad sureagavo ne tik šokoladu nepamaitinta A. Širinskienė, bet ir pats eksc...

    12
  • Giljotinos laikai
    Giljotinos laikai

    Po filmo „Poetas“ seanso užklupo klausimas – ar patiko? Kitu atveju savaime suprantamas būtų atsakymas „taip“ arba „ne“ – tik ne šiuo. ...

    16
  • Žinia Europai
    Žinia Europai

    Lietuvos klubai skelbia gerąją žinią Europai – krepšinis ne veltui vadinamas antrąja mūsų religija. Vos prieš porą mėnesių beveik visi mūsų šalies atstovai sunkiai kapanojosi tarptautiniuose turnyruose, o dabar lietuvi&sc...

  • Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?
    Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?

    Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualiojoje erdvėje. Apie kibernetinį karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės. Natūralu, vienetų ir nulių erdvėje nėra žuvusių kareivių, s...

  • Algoritmo šaltis
    Algoritmo šaltis

    Pasaulinė interneto paieškos sistema jau daugiau nei du dešimtmečius turi specifinę galimybę globaliame žiniatinklyje ieškoti mokslinės informacijos. Angliškai tas „Google“ komponentas vadinamas „Google Schol...

    1
  • Baltojo bilieto gvardija
    Baltojo bilieto gvardija

    Pasakojama, kad Ivanas Vasiljevičius (1530–1584) turėjo aštuonias žmonas ir devynis vaikus, tačiau net ir asmeninio gyvenimo srityje ekscentriškumu garsėjantis monarchas sugebėjo privirti tiek košės, kad jam galėtų pavydėti...

    4
Daugiau straipsnių