Kontrolė, draudimai ir paranoja

Prancūzų filosofas Michelis Foucault XX a. antrojoje pusėje veikale "Disciplinuoti ir bausti" yra aprašęs Vakarų civilizacijos prigimtinį fenomeną, itin plačiai išvystytą porenesansiniu, modernybės laikotarpiu – polinkį disciplinuoti ir bausti piliečius už bet kokį tvarkos ir taisyklės pažeidimą. Kaip tokios kontrolės pavyzdį mąstytojas pateikia kalėjimo, ligoninės ir universiteto institucijų aprašymus, kurie byloja, kad net pati šių įstaigų architektūra pritaikyta panoptikumui kurti.

Panoptikumas – toks reiškinys, kai kiekvienas žmogus yra stebimas kito asmens, dažniausiai liekančio anonimu. Stebėjimas – pirmoji, pagrindinė ir svarbiausia sąlyga visuotinei kontrolei ir disciplinavimui įgyvendinti.

Mūsų laikais, jau XXI a., panoptikumo efektas tapo visuotiniu, pirmiausia, dėl virtualiojo pasaulio ir technologijų išvystymo: televizorius, kompiuteris ir išmanusis telefonas yra tos akys, kurios žiūri į mus kiekvieną dieną ir praneša informaciją beveidėms korporacijoms. Pastarosioms duomenys apie mus labiausiai reikalingi ne dėl pikta linkinčios kontrolės, o dėl verslo ir reklaminių tikslų: kuo daugiau apie mus žinoma, tuo lengviau kam nors disponuoti mūsų piniginės turiniu.

Šio dešimtmečio Lietuvoje panoptikumą ir stiprėjančią kontrolę pastebi kiekvienas, dažniausiai siejantis visuotinį piliečių disciplinavimą su prieš kelerius metus išrinktu parlamentu ir sudaryta Vyriausybe. Nerasime turbūt nė vieno piliečio, nežinančio apie alkoholio prekybos draudimus ir keletą kitų ministrų kabineto nutarimų, kuriais įvesta griežtesnė tvarka ribinėse mūsų gyvenimų srityse.

Tik supratę ir nepamiršdami, iš kur atėjome, galime orientuotis socialinėje ir politinėje tikrovėje, nepaversdami jos tuščios kovos lauku.

Šalies mastą pasiekusių draudimų akivaizdoje visuomenė dalijasi į dvi puses: vieni palaiko naująją tvarką ir giria valdančiuosius, kiti peikia ir skundžiasi, kad yra beveik persekiojami, net nieko bloga nepadarę. Taip jau susiklostė, kad šios kadencijos parlamentas valdžią gavo tada, kai šventėme valstybės šimtmetį ir išgyvenome patriotinį pakilimą. Taigi, tie, kas palaiko tautines ir Lietuvai lojalias nuotaikas, yra beveik savaime susiejami su šios valdžios sprendimais, taip pat ir draudimais bei apribojimais. Patriotizmas ir kiek griežtesnė tvarka niekam lyg ir netrukdytų ir būtų visai geras pažiūrų derinys, tačiau pastebėtina, kad draudimus palaikantys nacionalistai turi ir paranojinių nuotaikų: jiems nuolat, ne visada pagrįstai atrodo, kad kėsinamasi į valstybės simbolius, tautos šventumą ir šalies istorinius herojus. Su realybe tokios reakcijos į liberalesnę mintį ar veiksmą kartais susijusios tik asociatyviais ryšiais.

Kita vertus, liberalai ir šiaip laisvesnės pasaulėžiūros žmonės kartais, regis, ilgisi tvarkos, kuri klestėjo XX a. paskutiniojo dešimtmečio Lietuvoje: viskas galima, leista ir nebaudžiama. Joks stebėjimas, pasak tokių požiūrių šalininkų, yra nepateisinamas, o apie disciplinavimą net kalbėti neverta. Vis dėlto gausėjančių draudimų situacijose ir liberalai neišlaiko sveikos ir išmintingos nuovokos – ima kaltinti kiekvieną, kuris bent iš dalies sutinka su valdžios sprendimais kontroliuoti piliečius. Šią poziciją analitiškai aprašė publicistas, prozininkas Andrius Jakučiūnas vienoje iš neseniai portale "15min" publikuotų esė. Minimame tekste autorius ieško aristoteliško aukso vidurio, išminties pozicijos, tačiau neprieina prie jokių išvadų, išskyrus tai, kad "sprendžiant šią problemą reikia kažkaip išsisukti".

O išsisukti, atrodo, galima prisiminus kito postmodernistinio filosofo Slavojaus Žižeko knygą "Smurtas", kurioje mąstytojas pateikia vienintelį šiuolaikinio žmogaus vertą galvojimo ir elgesio būdą – susilaikyti nuo bet kokio veiksmo ir pasilikti tik prie minties. Toks alternatyvus santykis su tikrove Lietuvos šiandienos draudimų, kontrolės, disciplinavimo ir dažnėjančio baudimo atvejais reikštų, kad reikėtų ne ką nors smerkti ir priešintis, o galvoti apie paranojos priežastis. Pastarosios iš dalies bus susijusios su policinės valstybės veikimu, kurio kilmę mąstant reikia nustatyti.

Pačiam šio teksto autoriui bandant taip žiūrėti į problemą, aiškėja, kad ir policinės valstybės ilgesys, ir kolektyvinė paranoja, ir neribotų veiksmų, bet ne save apribojančios laisvės troškimas kyla iš paprasčiausio masinio potrauminio elgesio dėsnių veikimo: vieniems trūksta autoritaro, kuris išvaduotų nuo atsakomybės, kurios neturėta ir sovietiniais metais, kiti vis dar priešinasi ir disidentauja tada, kai protestuoti jau nebe taip svarbu ir aktualu, o tretieji, prisimindami visą okupacinį siaubą, tiesiog patys kriminalizuojasi.

Norinčiam išsaugoti sveiką protą skaitytojui patartina jau kelis tūkstančius metų vakariečiams žinoma senovės graikų filosofų nuostata – bet kokią poziciją, ypač radikalią, tikrinti kilmės požiūriu. Tik supratę ir nepamiršdami, iš kur atėjome, galime orientuotis socialinėje ir politinėje tikrovėje, nepaversdami jos tuščios kovos lauku. O kai nustojama bergždžiai kovoti, tampa įmanoma tą tikrovę kurti ir perkurti – tai vienas tikriausių ir seniai patikrintų vadavimosi iš individualiųjų ir kolektyvinių traumų būdų. Kai kas nors radikalai ginčijasi, tai rodo optimistinę tendenciją – nerimo, reikalingo kūrybingumui, mūsų masės dar turi. Kai jose ims ryškėti daugiau individų, gal sumažės ir tuščių ginčų, nepapildančių gyvenimo jokiais įvykiais, reiškiniais ir kūriniais?!



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
..paprasciau ---tai neperlenkti lazda!! diskutuoti,,,ir ieshkoti bendro "vardiklio " ir sandraugos,o ne konfrantacijos….ir kovos .
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip išmokti nesimokant
    Kaip išmokti nesimokant

    Viso pasaulio pažangiausios valstybės diskutuoja, kaip gerinti savo vaikų ugdymą, nes visi supranta: kas bus geriausi švietimo srityje, bus geriausi ir visur kitur. Diskutuojame ir mes. Tik klausimas, apie ką. ...

    5
  • Paskutinieji du šimtai metrų
    Paskutinieji du šimtai metrų

    "JAV tikslas – išlaikyti patį didžiausią spaudimą Maskvai dėl pasitraukimo ir užsitikrinti, kad sovietų politinės, karinės ir kitos išlaidos išliktų aukštos tol, kol tęsis okupacija." (JAV prezidento Nacio...

    4
  • Laisvės alėjos ironikas
    Laisvės alėjos ironikas

    Dabartiniais laikais išleisti poezijos, prozos ar esė knygą Lietuvoje, kaip ir visame laisvajame pasaulyje, yra gana lengva – pakanka turėti tekstą (jo kokybė gali būti labai įvairi) ir šiek tiek pinigų leidybai. Neretai būna ir ta...

    1
  • Vienybės ar susiskaldymo diena?
    Vienybės ar susiskaldymo diena?

    Štai ir vėl rugpjūčio 23-ioji. Prieš 30 metų ši data tapo ne tik politinių grobuonių savivaldžiavimo ir tragiškų pasekmių trims Baltijos valstybėms diena, bet galingumo ir vienybės simboliu. Kas tą dieną stovėjo gyvojo...

    2
  • Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos
    Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos

    Nebūtinai tas, kas pradėjo pirmas, patirs sėkmę. Dažnai vėliau pasekę pirmojo pėdomis gali nebekartoti patirtų klaidų. Automobilių apmokestinimo modelių Europos šalyse yra labai daug, todėl Lietuva turi galimybę perimti geriausias tradicij...

    3
  • Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos
    Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos

    Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pa...

  • 1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės
    1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės

    Šiemet sukanka 80 metų, kai pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas – nacistinės Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, kuri atvėrė kelią nuožmiausiam karui. ...

  • Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus
    Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus

    Lankantis Europos sostinėse ir didmiesčiuose, dažnas iš mūsų užsuka į garsius muziejus. Mus stebina įspūdingos meno kūrinių, tame tarpe antikinio (archeologijos), kolekcijos Luvre Paryžiuje, Britų muziejuje Londone, Meno istorijos muziejuje...

    1
  • Poezija ištirpusiam ledynui
    Poezija ištirpusiam ledynui

    Jau rytoj, dar nepasibaigus darbo dienai, tikrieji patriotai (nes kiti turbūt mažesni patriotai arba išvis ne patriotai, kadangi liks savo darbo vietose) rinksis akcijoje-šventiniame susitikime "Baltijos keliui – 30 metų. Pabūkime ...

    8
  • Kelias ten, kur nėra šou
    Kelias ten, kur nėra šou

    Belaukiant 30-ųjų Baltijos kelio akcijos metinių per Lietuvą ėmė vilnyti renginių banga. Nuo senovinių automobilių žygio iki Vilnių, Rygą ir Taliną jungiančios specialios muzikinės sąšaukos, nuo koncerto su (ne)senstančiu Andriumi Mamon...

    6
Daugiau straipsnių