„Koroninė“ vadyba

„Sveikatos sistema dega“, „Ligoninės perkrautos“ – tokius siaubingus pranešimus girdime kasdien, skaitydami informacinių portalų antraštes. Na, dega tai dega. Natūralu, kai kas nors dega, reikia ir gesinti. Todėl ir gesiname.

Sėdėdami per Didžiąsias metų šventes savo „kamarėlėse“, aukodami bendravimo poreikius, drebėdami nuo nesiliaujančio bauginimo. Na toks jau tų „kovidinių“ gaisrininkų darbas.

Bet kai pavargstame nuo drebėjimo, kartais darome pertraukas. Ir tų pertraukėlių metu žiūrime statistiką bei užduodame vienas kitam klausimus. Tačiau rasti atsakymus į tuos klausimus neretai būna sunkiau, nei išsikosėti iš plaučių koronavirusą.

Štai vienas feisbuko draugas pateikia tokią pastarųjų dienų statistiką apie situaciją ligoninėse:

Iš 16 585 lovų užimta tik 8115 (48 proc.)

Iš 684 reanimacijos lovų užimta tik 392 (57 proc.)

Iš 639 lovų su DPV užimta tik 250 (39 proc.)

Iš 6377 lovų su deguonimi užimta tik 2200 (34 proc.)

Kitas draugas čia pat jam paaiškina: lovų tai netrūksta. Bet trūksta gydytojų, slaugytojų ir kito medicinos personalo.

Tada pirmasis draugas vėl paklausia: „tai negi lovų  ir personalo skaičiai niekaip nėra susiję?“.

Deja, taip. Tie skaičiai niekaip nėra susiję. Asmeniškai mane visada stebino  Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos nesuvokiamas godulys tuščioms lovoms be tuštiems ligoninių plotams.

Europos Komisija ne kartą yra išsakiusi priekaištus Lietuvai dėl per didelio kiekio lovų skaičiaus ir per didelių ligoninių plotų. Dar 2018 metais „valstiečių“ vyriausybė buvo numačiusi Lietuvos ligoninių tinklo optimizavimą, siekdama sumažinti tas „tuščias erdves“ ligoninėse. Tačiau prieš tokią reformą mūru stojo konservatoriai. Argumentai buvo tiesiog verčiantys iš koto. Pavyzdžiui: „ketinama uždaryti iki 30 ligoninių regionuose. Šios įstaigos regionuose yra ne tik sveikatos apsaugos sistemos dalis, bet ir bendruomenių centrai, svarbios darbo vietos ir krašto ekonomikos skatintojos“. Tada supratau, kad tos nenaudojamos lovos reikalingos tam, kad tiesiog…..būtų linksmiau gyventi. Mat darbo vietų, panašu, taip labai ir neprikūrė. Jei būtų prikūrusios, tai, turbūt, būtų kam šiuo metu slaugyti COVID-19 ligonius?

O konservatorius A. Matulas tuomet buvo dar atviresnis: „rajonų gydymo įstaigos, norėdamos gauti finansavimą, priverstos didinti guldomų ligonių skaičių“. Toks atvirumas tada tiesiog šokiravo, mat pats Seimo narys pripažino, kad ligoniai guldomi į tas tuščias lovas ne tam, kad juos gydytum, o tam, kad gautum finansavimą.

Ligoninėse stovi apie 50 proc. tuščių ir nenaudojamų lovų, tačiau ligoniai nepriimami, nes …. trūksta lovų.

Bet štai atsitiko netikėta bėda: atėjęs koronavirusas paprašė tas lovas naudoti ne pinigų įsisavinimui, ne bendruomenių pasilinksminimui, ne ekonomikos kėlimui, bet…. paprasčiausiam ligonių gydymui. Tai yra naudoti pagal paskirtį. Deja, sveikatos apsaugos sistemos valdininkai pasakė: „nu, soriukas, tose lovose pacientų gydyti negalime. Nu nepritaikytos jos gydymui.“

Taigi, šiuo metu kovidinis vaizdelis toks: ligoninėse stovi apie 50 proc. tuščių ir nenaudojamų lovų, tačiau ligoniai nepriimami, nes …. trūksta lovų.

Dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą yra minėjusi, kad reikia didinti biudžeto perskirstymą (vadinasi, ir mokesčius) vardan geresnių viešųjų paslaugų. Gal man kas nors tuo pačiu galėtų paaiškinti, kas yra tos „geresnės viešosios paslaugos“? Ir ar tie tušti ligoninių plotai su visomis tuščiomis lovomis kažkaip susiję su geromis viešomis paslaugomis ar ne? Juolab kalbos apie būtinumą didinti mokesčius kasdien skamba vis garsiau.

Ar kas nors galėtų įsivaizduoti tokią situaciją: verslininkas įsirengia prabangią parduotuvę, tačiau parduotuvė nedirba, nes joje nėra kasininkių. Sakytumėte – verslininkas išprotėjo.

Deja, tokiais „pačiuožusiais“ metodais viešąjį sektorių valdančių valdininkų niekas išprotėjusiais nevadina. Atvirkščiai – jiems suteikiame vis naujas galias ir, žiūrėk, vėl nuolankiai mokėsime tuos mokesčius, kokių tik užsimanys tie „viešojo sektoriaus darbo gerintojai“. Ir bet kokie siūlymai Sveikatos apsaugos ministerijos resursus permesti nuo tuščių plotų šildymo link medicinos personalo stiprinimo, spėju, bus pavadinti neadekvačiais, neišmanėliškais ir kenkiančiais bendruomenių interesams bei regionų ekonomikai.

Taigi, „degam“ toliau. Ir skiriame papildomus milijonus policijos pajėgoms tam, kad jos mus saugotų nuo Kalėdinių šližikų valgymo giminės rate, bet šiukštu nieko neskiriame tam, kad sustiprintume medicinos personalą, kuris be vargo galėtų slaugyti ligonius tose seniai ligonių nemačiusiose lovose. 

Tokia jau ta „koroninė“ vadyba.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Siena per Lenkija kirtote?

Puikiai

Puikiai portretas
Pasirodo yra išmintingų žmonių toje dabartinėje suvargusioje Lietuvėlėje. Na, o mūsų jaunieji ministrai -studentai tokių straipsnių neskaito, dirba pagal savo mažų galvelių smegenų vingius, o "rezultatais" naudojamės mes, ta runkelių krūva.

...

... portretas
Labai graži moteris, su tokia lausvai ženyčiausi.
VISI KOMENTARAI 14

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių