„Koroninė“ vadyba

Sėdėdami per Didžiąsias metų šventes savo „kamarėlėse“, aukodami bendravimo poreikius, drebėdami nuo nesiliaujančio bauginimo. Na toks jau tų „kovidinių“ gaisrininkų darbas.

Bet kai pavargstame nuo drebėjimo, kartais darome pertraukas. Ir tų pertraukėlių metu žiūrime statistiką bei užduodame vienas kitam klausimus. Tačiau rasti atsakymus į tuos klausimus neretai būna sunkiau, nei išsikosėti iš plaučių koronavirusą.

Štai vienas feisbuko draugas pateikia tokią pastarųjų dienų statistiką apie situaciją ligoninėse:

Iš 16 585 lovų užimta tik 8115 (48 proc.)

Iš 684 reanimacijos lovų užimta tik 392 (57 proc.)

Iš 639 lovų su DPV užimta tik 250 (39 proc.)

Iš 6377 lovų su deguonimi užimta tik 2200 (34 proc.)

Kitas draugas čia pat jam paaiškina: lovų tai netrūksta. Bet trūksta gydytojų, slaugytojų ir kito medicinos personalo.

Tada pirmasis draugas vėl paklausia: „tai negi lovų  ir personalo skaičiai niekaip nėra susiję?“.

Deja, taip. Tie skaičiai niekaip nėra susiję. Asmeniškai mane visada stebino  Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos nesuvokiamas godulys tuščioms lovoms be tuštiems ligoninių plotams.

Europos Komisija ne kartą yra išsakiusi priekaištus Lietuvai dėl per didelio kiekio lovų skaičiaus ir per didelių ligoninių plotų. Dar 2018 metais „valstiečių“ vyriausybė buvo numačiusi Lietuvos ligoninių tinklo optimizavimą, siekdama sumažinti tas „tuščias erdves“ ligoninėse. Tačiau prieš tokią reformą mūru stojo konservatoriai. Argumentai buvo tiesiog verčiantys iš koto. Pavyzdžiui: „ketinama uždaryti iki 30 ligoninių regionuose. Šios įstaigos regionuose yra ne tik sveikatos apsaugos sistemos dalis, bet ir bendruomenių centrai, svarbios darbo vietos ir krašto ekonomikos skatintojos“. Tada supratau, kad tos nenaudojamos lovos reikalingos tam, kad tiesiog…..būtų linksmiau gyventi. Mat darbo vietų, panašu, taip labai ir neprikūrė. Jei būtų prikūrusios, tai, turbūt, būtų kam šiuo metu slaugyti COVID-19 ligonius?

O konservatorius A. Matulas tuomet buvo dar atviresnis: „rajonų gydymo įstaigos, norėdamos gauti finansavimą, priverstos didinti guldomų ligonių skaičių“. Toks atvirumas tada tiesiog šokiravo, mat pats Seimo narys pripažino, kad ligoniai guldomi į tas tuščias lovas ne tam, kad juos gydytum, o tam, kad gautum finansavimą.

Ligoninėse stovi apie 50 proc. tuščių ir nenaudojamų lovų, tačiau ligoniai nepriimami, nes …. trūksta lovų.

Bet štai atsitiko netikėta bėda: atėjęs koronavirusas paprašė tas lovas naudoti ne pinigų įsisavinimui, ne bendruomenių pasilinksminimui, ne ekonomikos kėlimui, bet…. paprasčiausiam ligonių gydymui. Tai yra naudoti pagal paskirtį. Deja, sveikatos apsaugos sistemos valdininkai pasakė: „nu, soriukas, tose lovose pacientų gydyti negalime. Nu nepritaikytos jos gydymui.“

Taigi, šiuo metu kovidinis vaizdelis toks: ligoninėse stovi apie 50 proc. tuščių ir nenaudojamų lovų, tačiau ligoniai nepriimami, nes …. trūksta lovų.

Dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą yra minėjusi, kad reikia didinti biudžeto perskirstymą (vadinasi, ir mokesčius) vardan geresnių viešųjų paslaugų. Gal man kas nors tuo pačiu galėtų paaiškinti, kas yra tos „geresnės viešosios paslaugos“? Ir ar tie tušti ligoninių plotai su visomis tuščiomis lovomis kažkaip susiję su geromis viešomis paslaugomis ar ne? Juolab kalbos apie būtinumą didinti mokesčius kasdien skamba vis garsiau.

Ar kas nors galėtų įsivaizduoti tokią situaciją: verslininkas įsirengia prabangią parduotuvę, tačiau parduotuvė nedirba, nes joje nėra kasininkių. Sakytumėte – verslininkas išprotėjo.

Deja, tokiais „pačiuožusiais“ metodais viešąjį sektorių valdančių valdininkų niekas išprotėjusiais nevadina. Atvirkščiai – jiems suteikiame vis naujas galias ir, žiūrėk, vėl nuolankiai mokėsime tuos mokesčius, kokių tik užsimanys tie „viešojo sektoriaus darbo gerintojai“. Ir bet kokie siūlymai Sveikatos apsaugos ministerijos resursus permesti nuo tuščių plotų šildymo link medicinos personalo stiprinimo, spėju, bus pavadinti neadekvačiais, neišmanėliškais ir kenkiančiais bendruomenių interesams bei regionų ekonomikai.

Taigi, „degam“ toliau. Ir skiriame papildomus milijonus policijos pajėgoms tam, kad jos mus saugotų nuo Kalėdinių šližikų valgymo giminės rate, bet šiukštu nieko neskiriame tam, kad sustiprintume medicinos personalą, kuris be vargo galėtų slaugyti ligonius tose seniai ligonių nemačiusiose lovose. 

Tokia jau ta „koroninė“ vadyba.