- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Zigmas Jurevičius
Vargu ar kam kyla abejonių, kad krepšinis yra Lietuvos nacionalinis sportas. Tačiau tai, ką pastaruoju metu krečia mūsų šalies plaukikai, negali nekelti pasigėrėjimo. Šią savaitę Romoje pasibaigęs Europos čempionatas Romoje tapo tikru lietuvių triumfo žygiu.
Ketvirtis milijono sekėjų, kuriais „Instagram“ tinkle gali pasigirti Jonas Valančiūnas arba Domantas Sabonis rodo, kad Marijos žemėje krepšininkai yra garbinami. Kita vertus, kokia nors Karolina Meschino, pamačiusi šiuos NBA milžinų skaičius, tik šyptelėtų. Jos gerbėjų armija – vos ne dvigubai didesnė.
Ką jau ten Rūtai Meilutytei su jos kukliais 82 tūkst. „Twitter“ paskyros sekėjų. Vis dėlto 25-erių kaunietė šią vasarą vėl kuria tikrus stebuklus. Pasaulio čempionato auksas ir bronza Budapešte, tokios pat vertės du trofėjai Europos pirmenybėse Italijoje. Šie pasiekimai, žinant Rūtos talentus, lyg ir neturėtų stebinti. Tačiau prisiminus jos karjeros vingius… Juk dar pernai, kai Auksinė žuvelė, atnaujinusi karjerą, bandė savo jėgas Lietuvos čempionatuose, iš visų kampų skambėjo skeptiški sirgalių ir specialistų vertinimai. Esą sugrįžti į pačią viršūnę po kelerių metų poilsio nuo profesionalaus sporto yra neįmanoma. Rūta įrodė, kad gabiam ir darbščiam žmogui tokia išankstinė diagnozė – toli gražu ne nuosprendis. Atvirkščiai, po pertraukos ji grįžo sustiprėjusi psichologiškai ir vėl susigrąžinusi meilę plaukimui. Čia jau dabartinė tų pačių specialistų ir aistruolių nuomonė.
Labai gali būti, kad 2024-ųjų vasarą Paryžiaus olimpiniame baseine Lietuvos himnas skambės ne vieną ir ne du kartus.
Lietuvos rinktinės delegacija Romoje buvo negausi, bet parsivežė didžiausią medalių derlių. Andrius Šidlauskas pridėjo bronzą 100 m rungtyje, o Kotryna Teterevkova – bronzą 200 m krūtine. Iki medalio nedaug pritrūko mūsų vyrų ekipos vedliui Danui Rapšiui. Žinant, kad visi rinktinės lyderiai yra pasiekę sportinės karjeros brandą arba dar tik kopia į ją, plaukimo perspektyvos atrodo itin šviesios. Labai gali būti, kad 2024-ųjų vasarą Paryžiaus olimpiniame baseine Lietuvos himnas skambės ne vieną ir ne du kartus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?3Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
