Krizė ateis, o kaip (ar) mes jai ruošiamės?

Pastaruoju metu viešoje erdvėje netyla ne tik ekonomistų, bet ir politikų diskusijos apie (ne )artėjančią krizę, recesiją, pasaulinį finansinį nuosmukį ar net naująją didžiąją depresiją.

Viena pusė teigia, kad tai tikrai įvyks, ir tai tik laiko klausimas, kiti mano, kad kalbomis apie būsimus sutirštintus ar tiesiog menamus pavojus mes patys stabdome vidaus vartojimą ir išeliminuojame vieną iš dviejų pagrindinių ekonomikos variklių, palikdami tik eksportą, kuris vienas mūsų ekonomikos neištrauks.

Pastarieji įsitikinę, kad dabar mes esame gerokai labiau pasirengę nei prieš buvusią krizę, sustiprėję ekonomiškai ir įmonės, ir namų ūkiai, todėl mano, kad didesnės problemos kils populistų įtakai vis labiau nusileidžiančioms Italijai, Ispanijai, Prancūzijai, jau dabar ekonominius sunkumus patiriančioms Kroatijai ir Bulgarijai. Aišku, niekam nuostabos nekeltų, jei, įsivyravus naftos kainų kritimo tendencijai, recesiją patirtų ir mūsų kaimynė Rusija.

Aš nepritariu kai kurių ekonomistų nuomonei, kurie mano, kad, net jei ir pasaulio ekonomika sparčiau lėtės ar net bus krizė, Lietuva yra viena tų šalių, kuri nukentės mažiausiai.

Kapitalo srautai šiandien daug labiau susisaistę tarpusavyje nei kada anksčiau.

Šiuolaikinės technologijos jiems ir prekybai suteikia iki šiol neregėtas galimybes laisvai judėti po visą pasaulį.

Manau, kad mūsų šalies ekonomika dar pernelyg silpna ir, aišku, pernelyg atvira, kad galėtume tikėtis tokio optimistinio scenarijaus.

Todėl, mano nuomone, mes visada turėtume galvoti apie fiskalinę drausmę ir nuolatinį finansinių rezervų kaupimą. Ir daryti tai, manau, turime visada ir visur kur tai tik įmanoma.

Pavyzdžiui, jeigu galime neatiduoti Lenkijai beveik 400 mln. eurų už prekes, tai neatiduokime, sudarykime palankias sąlygas apsipirkti Lietuvoje.

Jei galime turėti mažiau valstybinių švenčių, o daugiau dirbti, taip ir darykime. Tai dar 700 mln. eurų kasmet.

Kiekvienas specialistas savo srityje mato, kur galima sutaupyti optimizuojant procesus ir kaip galima sukurti didesnę pridėtinę vertę, gaminant produkciją arba parduodant paslaugą.

Tereikia suprasti, kad tai mūsų visų tikslas – sukurti tvirtos ekonomikos valstybę, kurio be mūsų niekas neįvykdys, nes valstybės pagrindas ir esame mes, visi jos piliečiai.

Todėl šiandien aišku, kad niekas už mus pačius rezervų nesuras, niekas neskirs vaistų nuo krizių, jeigu nesusirasime jų patys.

Tuo labiau kad ir pasaulyje sunkiai sekasi surasti naujus receptus. Ir realiai siūlomas naudoti tas pats senas vaistas nuo krizės – kiekybinio skatinimo programa, kurio veikimą turėtų užtikrinti TVF (Tarptautinis valiutos fondas) ir JAV federalinis atsargų bankas .

Tai patvirtino ir ECB (Europos centrinis bankas) prezidentas Mario Draghi, pranešdamas, kad dabar užbaigiama "kiekybinio skatinimo programa", tačiau kartu pabrėždamas, kad tai yra nuolatinė priemonė, taikytina, jei įvyktų finansinis nuosmukis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

krizė kaip krizė

krizė kaip krizė portretas
bet rinkimams kai kas ruošiasi.

plikas kapitonas

plikas kapitonas  portretas
linkejimai nuo neringos

O Viešpatie

O Viešpatie portretas
O Afganas jau vėl su uniforma,matyt tokios šiltos kėdės kai laivyne neranda daugiau
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    8
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    4
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    2
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
Daugiau straipsnių