Ekonomistai džiūgauja, kad mums turėtų visas pasaulis pavydėti. Lietuvos ekonomika nepasidavė karantino gyvenimo dėsniams ir susitraukė mažiausiai (0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), beveik aštuonis kartus mažiau nei visoje euro zonoje (7 proc.). Nepaisant to, kad lydėjo griežti suvaržymai.

Dalis verslo buvo uždaryta, dalis ir liko už atlaisvinimų ribos. Nežinia, kiek įmonių nesulaukė lengvatinių paskolų iš valstybinių kontorų administruojamo pagalbos paketo, kol buvusi Vyriausybė konstravo "Ateities ekonomikos DNR planą", kiek, jau šiam ministrų kabinetui ėmus dekonstruoti. Dar labiau neaišku, kiek buvo tokių, kuriems komerciniai bankai atsuko nugarą. Biudžete negautos planuotos pajamos seniai peržengė pirmojo milijardo eurų ribą. Bet. Mes praktiškai klestime. Skolon. Tikras stebuklas.

O štai nuo praėjusių metų pradžios iki šiol daugiau nei pusantro karto išsipūtusi mūsų bedarbių armija, pasak ekonomistų, tik butaforinė. Dauguma papildžiusiųjų jos gretas seniai iš darbo rinkos į šešėlį dezertyravę veltėdžiai.

Nieko keisto. Pas mus net ir dirbantys laikomi veltėdžiais. Pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymą. Jiems karantinas Lietuvoje nesibaigiantis, ir tik vienas nuo praeitų metų kovo 16-osios (kai kiti išgyveno ir du).

Na, negalima sakyti, kad jais valstybė nesirūpina. Jei tikriems veltėdžiams už tariamas darbo paieškas duota po 200 eurų, šiems už prastovą nepagailima ir 260 eurų per mėnesį. Kaip žmogui, kuris prieš karantiną legaliai dirbo, mokėjo valdžios nustatytus mokesčius, už tiek išgyventi per mėnesį? Na, žinant, kad 800 g pigiausių kvietinių arba miežinių kruopų kainuoja vos 42 euro centus, atrodo, visai nesunku. Gal dėl to mūsų šalies BVP ir išsilaikė žemai nepuolęs?

Greičiausiai naujųjų COVID-19 metų proga reikia linkėti kuo daugiau dykaduonių. Kad gyventume dar geriau visoje euro zonoje.