Krizė po krizės. Kaip nepasiduoti chroniškam stresui?

Ilgalaikis poveikis

Centre dirbanti psichologė-psichoterapeutė Asta Groblytė teigia, kad per pastaruosius kelerius metus mus užklupusios krizės pasižymi daugybiniu poveikiu, kuris dar intensyviau paveikia žmones psichologiškai nei vieno įvykio krizės, pavyzdžiui, sukrečiantys įvykiai asmeniniame gyvenime.

„Tiek COVID-19 pandemija, tiek dabar vykstantis karas Ukrainoje yra daugybinio poveikio krizės. Pavyzdžiui, kalbant apie karą, pirmasis poveikis buvo visus šokiravusi žinia apie karo pradžią. Antrasis – žinia, kad mano artimas ar pažįstamas žmogus sėdi bombarduojamas miesto rūsyje. Toliau – naujienos žiniose apie grasinimus kitoms šalims, pažįstamų žmonių ketinimas išvykti į užsienį, sukrečiantys reportažai iš karo vietų. Kalbant apie pandemiją, viena paskui kitą sekė bauginančios žinios apie pirmąsias mirtis, karantiną, vyko atleidimai iš darbo, didėjo darbo krūvis likusiems ir pan.“, – vardija A.Groblytė.

Pasak psichologės, kai patiriame psichologinę krizę dėl vienkartinio įvykio, pavyzdžiui, darbo praradimo, skyrybų, artimo žmogaus netekties, paprastai mums prireikia bent kelių savaičių ar mėnesių, per kuriuos po truputį grįžtame prie įprastos gyvenimo kokybės. Tačiau daugybinio poveikio krizės neduoda atsikvėpti – patyrus vieną įvykį ir dar nespėjus su juo susitvarkyti, mus ištinka kitas.

„Dar nespėjome atsigauti po pandemijos daugybinio poveikio krizės – prasidėjo karas Ukrainoje. Tokio ilgalaikio streso fone ištikusią dar ir asmeninę krizę gali būti neįprastai sunku išgyventi ir įveikti“, – priduria A.Groblytė.

Tokio ilgalaikio streso fone ištikus dar ir asmeninei krizei gali būti neįprastai sunku ją išgyventi ir įveikti.

Gali tapti chroniškas

Krizių įveikimo centro psichologė-psichoterapeutė sako, kad į pavojaus grėsmę mūsų smegenys reaguoja labai panašiai kaip į realų pavojų, todėl karas ir visos susijusios naujienos mus taip smarkiai veikia.

„Nors gali atrodyti, kad tarsi priprantame prie baisių naujienų ir grėsmių, iš tiesų stresas kaupiasi ir į naują stresą reaguojame ne nuo nulinės pozicijos – ne atsigavę, bet nuo tam tikro jau turimo nuolatinio streso lygio. Taip ir atsiranda chroniškas stresas, kai jo hormonai nuolat cirkuliuoja mūsų organizme. Ilgainiui tai kelia riziką žmogaus psichikos sveikatai, gali vystytis depresija, priklausomybės. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo 2019 m., kai prasidėjo pandemija, alkoholio suvartojimas kasmet auga, nors iki tol ilgą laiką mažėjo, o alkoholis yra vienas iš žalingiausių būdų tvarkytis su stresu“, – pastebi A.Groblytė.

Anot jos, patiriant daugybinio poveikio krizių sukeltą chronišką stresą kyla nusivylimo, atskirties, bejėgiškumo jausmai, dėl streso kenčia miegas, mityba, savijauta, gresia įvairios lėtinės ligos.

Pagalba sau

Krizių įveikimo specialistai pataria žmonėms patiems stebėti ir įvertinti galimus chroniško streso simptomus: kaip dažnai būna sunku susikoncentruoti, ar dažnai būnate pernelyg emocionalūs, susierzinę, praradę apetitą, išsiblaškę, susikrimtę, ar dažniau vartojate alkoholio, ar stresą malšinate maistu, ar kamuoja miego sutrikimai, apatija, prasmės stygiaus jausmas ir pan.

„Pabandykite įvertinti retrospektyviai, gal net pasižymėti laiko tiesėje – kada ir kokie kriziniai įvykiai jus palietė per pastaruosius metus. Taip pat pasižymėkite, kurie iš šių įvykių pasibaigė, o kurie vis dar tęsiasi ir kelia stresą. Jeigu tarp įvykių praėjo mažiau nei du mėnesiai, didelė tikimybė, kad, nespėjus atsigauti po vienos krizės, jus užklupo kita. Toks įvertinimas gali padėti aiškiau pamatyti krizių poveikio sluoksnius savo gyvenime ir nespausti savęs, nekaltinti, jei jaučiate, kad jūsų elgesys, įpročiai ir emocinė būsena yra kiek pasikeitę“, – sako Krizių įveikimo centro psichologė A.Groblytė.

Svarbiausia, jos teigimu, suprasti, kad susitvarkyti su krizinių įvykių padariniais mums reikia tam tikrų pastangų: pagalbos ir laiko. „Pirmiausia, pagalbos sau. Reikia turėti mintyje, kad tai, kas yra įprasta organizmui iki krizės, streso metu vyksta kitaip. Jei anksčiau buvo aišku: miegoti einu tada, kai užsinoriu miego, valgau, kai išalkstu, noriu pabendrauti – važiuoju pas draugus, tai dabar, ilgalaikio streso metu, kūno ir emociniai signalai išsikraipo ir žmogus turi sąmoningiau prižiūrėti šiuos savo fizinio ir socialinio gyvenimo aspektus. Galima į save pasižiūrėti kaip į tokį paaugusį vaiką, kuriuo šiandien reikia kiek labiau pasirūpinti“, – pataria psichologė.

Būtina jausti palaikymą

Pasak A.Groblytės, patiriant daug streso bendravimas yra ypač svarbus.

„Turėkite bent kelis žmones, kuriais galite pasitikėti, kuriems rūpite ar kuriais rūpinatės. Reguliariai jiems paskambinkite, pasikalbėkite, pasikvieskite į svečius. Jei emociškai sunkiu metu neturite sau artimų žmonių, su kuriais galėtumėte pasidalyti išgyvenimais, apsvarstykite galimybę paskambinti emocinės pagalbos linijos telefonu ar kreiptis į psichologą. Tačiau, jei jaučiate, kad krizė stipriai išmušė iš vėžių ir šiuo metu nebeturite užtektinai jėgų susitvarkyti su kasdieniais gyvenimo iššūkiais, būtinai kreipkitės skubios psichologinės pagalbos“, – pataria psichologė.

Šiemet Krizių įveikimo centras kartu su Rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutu (KOG) skaičiavo lietuvių tarpusavio palaikymo indeksą. Jis parodė, kiek žmonių turi juos palaikančių ir jais pasirūpinti galinčių artimųjų. Deja, atsakydami į klausimus, ar yra žmogus, kuris padėtų susitvarkyti su buitimi, jei susirgčiau, ar yra kas pasirūpintų, jei būčiau prirakintas prie lovos, ar yra, kas mane myli ir tai parodo, maždaug penktadalis apklaustųjų atsakė, kad ne arba dažniau ne. Pasak psichologų, tokie žmonės turi didesnę riziką susirgti depresija, priklausomybe ar kitomis ligomis, todėl jiems profesionalų pagalba gali būti ypač aktuali.