Kuo panašūs Rusijos ir Kinijos režimai?

Ką turi bendra Rusija ir Kinija? Abi šalis valdo režimai, bijantys savo pačių žmonių. Rusijos atveju ši baimė praeitą savaitę buvo aiškiai matoma sostinės Maskvos gatvėse, kai policija suėmė daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, protestavusių prieš institucijų atsisakymą leisti nepriklausomiems kandidatams dalyvauti rugsėjo 8-ąją vyksiančiuose miesto valdžios rinkimuose.

Kinijoje ši grėsmė buvo matoma Honkongo gatvėse. Ši autonomine turinti būti teritorija 1997 metais buvo sugrąžinta Pekinui buvusios kolonijinės galybės – Didžiosios Britanijos. Birželio pradžioje ten prasidėjo protestai prieš ekstradicijos įstatymą, leidžiantį Honkongo gyventojus išsiųsti teisti į žemyninę Kiniją. Tačiau valdžios melas, užsispyrimas ir šiurkštus elgesys per pastarąsias savaites įžiebė demonstracijas, per kurias skelbiami daug platesni ir labiau neraminantys reikalavimai: demokratijos, atskaitomybės ir faktinės nepriklausomybės. Pyktį ypač pakurstė gangsterių pasitelkimas protestuotojams mušti, akivaizdžiai susimokius su policija.

Abiem atvejais protestuotojų perspektyvos trumpuoju laikotarpiu atrodo prastos. Rusijos valdžia anksčiau yra nuslopinusi dar didesnes demonstracijas didelėmis baudomis ir įkalinimo bausmėmis jų organizatoriams. Per Vladimiro Putino valdymo laikotarpį opozicija nesugebėjo įgyti kritinės masės, susirasti įtikinamą lyderį, įsitvirtinti kur nors kitur, išskyrus Maskvą ir kelis didžiuosius miestus, taip pat pasiųsti žinią, priimtiną Rusijos žmonių daugumai.

Vargu, ar ši padėtis galėtų greitai pasikeisti. Apatija – Kremliaus didžiausia draugė. Visuomet atrodo lengviau pasilikti namuose, numoti ranka į politiką – arba emigruoti. Vienintelis realus kelias į pokyčius – režimo skilimas. Taip gali nutikti, mažėjant pono Putino populiarumui. Vis dėlto tokios permainos gali ir neatnešti protestuotojų trokštamos laisvės ir atvirumo.

Kitaip negu Rusijoje ir likusioje Kinijos dalyje, Honkonge tebėra laisvių, už kurias verta kovoti, o protestai pasiekė daug platesnę visuomenės dalį. Žemyninės Kinijos valdžia teoriškai galėtų panaudoti šiurkščią jėgą protestams sutriuškinti. Liaudies išvadavimo armija jau įsitvirtino Honkongo širdyje. Tačiau kruvinas susidorojimas taptų niokojamu smūgiu Kinijos legitimumui.

Honkongas turėjo tapti pavyzdžiu, kaip Kinija sugeba palenkti širdis ir protus veiksmingu, pragmatišku valdymu. Tačiau šioje teritorijoje tik paaštrėjo socialinė, ekonominė ir politinė įtampa. Kariuomenės įsikišimas krizę paverstų katastrofa. Pekino valdžia gali viltis, kad bus pasiektos lygiosios ir neteks imtis susidorojimo. Bėgant laikui protestai gali išsikvėpti. Juk būtent taip nutiko per vadinamojo „Skėčių judėjimo“ demokratijos šalininkų demonstracijas 2014 metais.

Du kiti geografiškai artimi pavyzdžiai rodo, kaip demokratija gali ir turėtų veikti. Ukrainoje ką tik įvyko laisvi prezidento ir parlamento rinkimai. Varžymasis buvo atviras, ir abu sykius valdantieji įspūdingai pralaimėjo. Tuo metu Rusijoje pašaliečiams neleidžiama net simboliškai dalyvauti bereikšmiuose rinkimuose – jie daug anksčiau įveikiami pasitelkiant „administracinius išteklius“.

Vos už 130 km nuo žemyninės Kinijos yra Taivanas (jis, bent jau popieriuje, yra „Kinijos Respublika“ – prieš komunistų įsigalėjimą egzistavusio režimo tremtyje liekana).

Sausį vyksiančių Taivano prezidento rinkimų kampanija jau prasidėjusi. Kol krizė Honkonge neišgąsdino taivaniečių rinkėjų, žemyninei Kinijai simpatizuojantiems kandidatams sekėsi neblogai. Dabar padėtis pasikeitė. Už nepriklausomybę pasisakančios prezidentės Tsai Ing-wen pozicijos vėl sustiprėjo; ji turi neblogų galimybių būti perrinkta.

Šios atviros, jaudinamos kampanijos itin skiriasi nuo stagnuojančių ir slapių procesų Kinijos komunistų partijos vadovybėje.

Tiek Kinija, tiek Rusija gali naudotis ginkluota jėga, sekimu, žiniasklaida ir pinigais – viskuo, ko reikia išlikti valdžioje. Išskyrus vieną dalyką: teisėtumą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ž. Valstiečių Beretininkė

Ž. Valstiečių Beretininkė portretas
Rusija mums nuo 1565 metų yra amžinoji grėsmė su 6 okupacijomis , ekonomikos skurdinimu , tremtimi , kalėjimais , nutautinimu . Kinijos grėsmė dar tik ateina .

akivaizdu

akivaizdu portretas
Jie galvoja savo galva ir nepasitiki visokiais anglų pašlemėkais kaip lukasas.

manau

manau portretas
Ogi tuo , jog tiek viena, tiek kita gali sau leisti nepriklausoma vidaus ir užsienio politika, apie ką dauguma kitų šalių gali tik pasvajoti.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    3
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių