Vieną dieną pasisakymais prieš valstybę garsėjantis Eduardas Vaitkus savo vojažo Baltarusijoje metu pareiškia Prezidentą Gitaną Nausėdą esant išrinktą neteisėtai, teigia, kad Lietuva eina lietuvių ir valstybingumo naikinimo keliu.

Kitą dieną kitas antivalstybinės veiklos srityje pasižymėjęs veikėjas, riaušių prie Seimo bylos kaltinamasis Antanas Kandrotas, žinomas Celofano pravarde, aiškina pats esąs neišrinktas Lietuvos prezidentas ir dalijasi planais ateityje švęsti Vytauto Landsbergio mirtį.

Trečią dieną ne šiaip koks girtos užstalės politologas ar tos pačios užstalės psichiatras, o pagal „Nemuno aušros“ sąrašą į Seimą patekęs Petras Dargis Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį išvadina psichopatu.

Kai taip girdime diena iš dienos, aiškiau matyti, kad pavieniai antivalstybiniai pasisakymai yra vieno didesnio paveikslo dalis. Įdomu, ar parama šiems vograutojams (kitaip nei vogravimas siekiant pakenkti minėtų pasisakymų nepavadinsi) ir jų advokatams įeina į tuos 5,4 mln. eurų, kuriuos per „Pravfondą“ įvairioms veikloms Vakarų valstybėse skyrė Rusija?

O tuo metu, bėgant šioms ir kitoms dienoms, premjeras Gintautas Paluckas periodiškai kartoja: nesureikšminu. Gal jis situacijos nesureikšmins ir kai priešas bus už vartų, toliau sau žvejos su neblizgančios reputacijos politikais, verslininkais?

Šiame kontekste atrodo, kad, atėjus dienai X, kiekvienas esame palikti elgtis pagal savo asmeninę sąžinę. Belieka tikėtis, jei tokia diena išauš, daugelio mūsų sąžinės kompasas rodys savo, o ne svetimos, iškreiptų vertybių valstybės kryptimi.