Kur tikroji Penktoji kolona?

pati padla netiesiogiai prisipažino dėl kgb

Kaunas 2009 metai KREIPIMASIS Į VISUS ŠALIES GEROS VALIOS ŽMONES „Lietuvos Sąjūdžio“ Kauno skyriuje vyko diskusijos Valdovų rūmų statybos, įrengimo ir panaudojimo klausimais. Konstatuota esama padėtis. Aptartas pono Algirdo Brazausko pageidavimas, išsakytas jo kalboje vėtrungės iškėlimo virš Valdovų rūmų proga apie tai, kad reikalinga diskusija, kurios metu „žmonės susidarys geresnį įspūdį apie Valdovų rūmus, jų paskirtį, panaudojimo galimybes“. Įvertintas pastovus Valdovų rūmų statytojų Valstybės finansinis reketas, ypač suintensyvėjęs dabar Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga. Diskusijų metu išsakyti pasiūlymai ir pageidavimai bei priimtas kreipimasis į visus šalies geros valios žmones. Padėties konstatavimas Lietuviai didžiuojasi savo valstybės šlovinga praeitimi. Vertina to meto valdovų sumanumą ir išmintį. Visiems aišku: buvo Valdovai – buvo reikalingi Valdovų rūmai. Ir jie buvo pastatyti. Tai kartu buvo ir kultūros paveldas ateities kartoms. Gaila, rusiškieji užkariautojai juos išplėšė ir sunaikino. Istorijos bėgyje valdovų neliko ir statyti naują rezidenciją valdovams nebuvo tikslo. Tačiau dabar, atgavus nepriklausomybę, atsirado norinčių visų mūsų sąskaita pasipelnyti ir tuo pačiu įsiamžinti. Prisidengus patriotiniais šūkiais, statoma neaiški viduramžių rūmų imitacija. Visa tai pompastiškai vadinama Valdovų rūmų atstatymu, restauravimu ir t.t. Kaip galima atstatyti ar restauruoti tai, ko nėra? Valdovų rūmai buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus rusų užkariautojų, kad neliktų net prisiminimo apie Lietuvos valstybingumą. Jokių rūmų brėžinių nelikę, todėl ir pastatyti ką nors autentiško neįmanoma. Imitacija ir lieka beverte imitacija. Užtat puikiai tinka melžti milijonus iš Valstybės. Statomi Valdovų rūmai – dar viena buvusių kolaborantų, besidedančių Tėvynės patriotais, finansinės aferos iliustracija. Pasinaudoję tautiečių meile savo kraštui, buvę kolaborantai, vadovaujami Algirdo Brazausko, sparčiai šimtais milijonų tuština valstybės iždą. Už tuos šimtus milijonų, kurie bus išleisti buvusiųjų kišenei ir ambicijoms tenkinti, galima pastatyti tikrai didingą statinį (Laisvės rūmus, Tautos namus ar pan.), kuriuo galėtų didžiuotis ne tik mūsų karta, atkovojusi nepriklausomybę, bet ir ateities kartos. Toks statinys simbolizuotų mūsų darbus ateities kartoms ir sulauktų jų pripažinimo bei pagarbos. Žinoma, prieš tai būtina sutvarkyti tautiečių gyvenimą ir padaryti jį žmoniškesnį. Stulbinam pasaulį statydami kažkokį surogatą. Valdovų rūmuose turi tvyroti viduramžių aura. Tuo tarpu, lyg niekur nieko įspraustas ir technikos amžiaus tvarinys – liftas. Statoma rūmų imitacija neturi nieko bendro su buvusiais Valdovų rūmais. Tai aiškiausia finansinė afera, vykdoma prisidengus patriotiniais tautiečių jausmais. Toliau dar gražiau. Prisidengus paslapties skraiste (A.Brazauskas: Valdovų rūmų eksponatų kainų skelbti negalima), mokant beprotišką kainą, superkamos visose Europos palėpėse likusios senienos, kurios pristatomos kaip mūsų istorijos autentika. Jau dabar supirktą Europos palėpių turtą prižiūri virš septyniasdešimt darbuotojų, turinčių mokslinius laipsnius ir gaunančių gerą atlyginimą iš mokesčių mokėtojų, tai yra mūsų visų kišenės. Yra iš ko pasijuokti mūsų kaimynams europiečiams. Statomi rūmai paverčiami Europos sendaikčių sandėliu. Tam skiriami nauji milijonai. Senienų restauravimui prireiks dar daugiau milijonų. Vienas iš komisijos, koordinuojančios rūmų atstatymą, Lietuvos dailės muziejaus direktorius R.Budrys sako: "tai nesibaigiantis procesas, galintis užtrukti ir šimtą metų". Nieko sau ponų apetitas, naudojantis rūmų įrengimo priedanga kvailinti ir melžti tautą visą šimtmetį. Nors kai pagalvoji, tai nieko nuostabaus. Ponas Brazauskas ir kompanija visada pasižymėjo puikiais apetitais. Pasiūlymai Lietuva katalikų kraštas – Marijos žemė. Lietuviai ne kokie nors prancūzai, kurie savo kolaborantus iškorė ar sušaudė, taip visiems laikams išspręsdami okupantų pakalikų bei Tėvynės išdavikų klausimą. Mes, lietuviai, mylime savo kolaborantus ir patikime jiems pačius aukščiausius Valstybės postus (renkame juos Prezidentais, Seimo nariais, Premjerais, ministrais ir t.t.). Jiems padedant, buvo prichvatizuotas mūsų visų sukurtas turtas. Sėkmingai iškopinėję (išvogę) mūsų turtą, buvę kolaborantai tapo bendražygiais ir savo šlovingų nuopelnų įamžinimui pasivadino „bičiuliais“. “Lietuvos Sąjūdžio” Kauno skyriuje vykusių diskusijų dalyviai laiko nepriimtinu Algirdo Brazausko pasiūlymą, kad Valdovų rūmuose būtų eksponuojama jo medžioklės trofėjų kolekcija. Dalyvių nuomone negalima leisti, kad Valdovų rūmai virstų asmeniniu “Algirdo Brazausko ragų ir kanopų muziejumi”. Vietoje to diskusijų dalyviai siūlo pagerbti nusipelniusius Tautai kolaborantus. Tam siūlo praplėsti Valdovų rūmams numatytas funkcijas ir dalį patalpų skirti nusipelniusių kolaborantų mauzoliejui įrengti. Tokiam šventam reikalui būtų galima ir diržus susiveržti. Juo labiau, kad pastato išorė visiškai atitinka modernaus mauzoliejaus išvaizdą. Mauzoliejuje būtų laidojami tik ypač Lietuvai nusipelnę kolaborantai. Jų paminklinių lentų įrašuose (epitafijose) privalo būti išskaičiuoti visi nuopelnai Tautai ir Valstybei. Tik Tautos valia gali būti skirta vieta mauzoliejuje. Diskusijų dalyvių nuomone labiausiai šios garbės nusipelno: 1. Kolaborantų patriarchas Algirdas Brazauskas. Jo valdymo laikotarpis – tautiečių skurdinimo metas. Ypač daug nusipelnė prichvatizuojant ir skirstant mūsų visų užgyventą turtą. Sukėlė didelę emigracijos bangą. Negalėdami išgyventi Tėvynėje, tautiečiai buvo priversti ieškoti laimės svetur. 2. Gediminas Kirkilas taip veržęsis vadovauti ir taip nesugebėjęs to daryti. Už tai turintis gerai išvystytą plikbajorio sindromą. Ko pasėkoje, spėjo iššvaistyti Valstybės biudžetą ir paliko jame didelę skylę. Griežė pirmuoju smuiku, paverčiant tautiečius “Leo LT” energetiniais įkaitais. Būdamas Premjeru savo sprendimus keitė dažniau už vėtrungę ant Valdovų rūmų, rodančią vėjo kryptį. 3. Juozas Olekas savo politinę karjerą pradėjęs, pasiųsdamas į kitą pasaulį du nepriklausomos Lietuvos karininkus. Tapęs Krašto apsaugos ministru, nupirko Tautai du dvidešimties metų senumo karo laivus (minininkus), kurių kaina 190 milijonų litų ir kurie, specialistų nuomone, po daug kainuojančio remonto taps tikru kilkių siaubu Baltijos jūroje. Už jo užsakytus 50 šarvuotų transporterių reikės sumokėti 70 milijonų. Šie transporteriai galės būti sėkmingai naudojami lietuvių karo žygiuose Afrikos smėlynuose. Kremliaus žvaigždėms apšvietus protą, nutarė: lietuviams ginti savo Tėvynę yra nusikaltimas prieš Tautą ir likvidavo šauktinių kariuomenę. Nusipelnė ponas Juozas ir tuo, kad prasidėjusiu sunkmečiu nepagailėjo savo bendražygius pamaloninti kelių dešimčių milijonų premijomis. 4. Justinas Karosas, Juozas Bernatonis, Vladimiras Beriozovas, Česlovas Juršėnas, Povilas Gylys, Irena Šiaulienė, Algirdas Butkevičius, Zigmantas Balčytis, Birutė Vėsaitė taip pat įdėjo daug pastangų tarnaudami draugams–bičiuliams ir mulkindami tautiečius. Šios pastangos privalo būti įvertintos. Jų nuopelnai Tautai neginčytini. 5. Pretenduoti į vietą mauzoliejuje pagal nuopelnus gali naujoji socialdemokratų primadona Vilija Blinkevičiūtė bei kunigaikštienė Kazimira Prunskienė. Ponia Vilija, būdama ministre, sėkmingai apiplėšė dirbančius pensininkus, likvidavo rezervą ir pragraužė Sodros biudžete neužlopomą skylę. Ponia Kazimira, būdama ministre, Valstybės sąskaita puikiai pasirūpino savo atžalomis ir sąžiningai tarnavo buvusiems okupantams. Už nepriekaištingą tarnybą buvo jų pagerbta kunigaikštienės titulu. Būtų nekorektiška mums neįvertinti šių šaunių damų nuopelnų ir pasišventimo. Pasiūlymų privalumai: 1. Praplėtus Valdovų rūmų funkcijas, jie nebeatrodytų tokia nieko verta imitacija. Kaip mauzoliejus Valdovų rūmai atrodytų modernus, pasaulinio lygio statinys. 2. Būtų pateisintas liftų įrengimas Valdovų rūmuose ir nebereikėtų raudonuoti, aiškinant lankytojams, kaip mūsų viduramžių Valdovai sugebėjo naudotis tik technikos amžiuje atsiradusiu liftu. 3. Valdovų rūmai taptų ne tik Tautos šlovingos praeities, bet ir dabarties liudytojais. Mūsų vaikai ir anūkai galėtų geriau susipažinti su praeities istorija ir dabartimi. 4. Būtų išlaikytas pagarbos tęstinumas, gerbiant ne tik gyvus, bet ir mirusius kolaborantus. 5. Lietuva viso pasaulio akyse taptų krikščioniško atlaidumo ir meilės savo artimui pavyzdžiu. Galima pasiūlymų nauda: Pastatytų Valdovų rūmų išlaikymui, priežiūrai ir eksploatacijai bus reikalingi dideli pinigai. Priskyrus Valdovų rūmams mauzoliejaus funkcijas, mums išlaikymas visiškai nekainuotų. Parinkus gerą operatorių, gautume ir pajamų į Valstybės biudžetą. To pavyzdys viso pasaulio mauzoliejai. Valdovų rūmai, tapę ir muziejumi, ir mauzoliejumi, tikrai nestigtų lankytojų ir vietoj nuostolių neštų pelną. Tą patvirtina įsteigtas Grūto parkas Lietuvoje. Ten eksponuojami viso labo tik sovietiniai paminklai, o Valdovų rūmuose būtų galima pamatyti kolaborantus natūroje. Grūto parkas įsikūręs miškų glūdumoje, pelkyne, o Valdovų rūmai pastatyti Valstybės sostinės centre. Valdovų rūmai negali būti nepelningi, nebent jiems operatoriumi būtų paskirtas ypatingai nusipelnęs kolaborantas. Kreipimasis “Lietuvos Sąjūdžio” Kauno skyriaus diskusijų dalyviai kreipiasi į visus šalies geros valios žmones ir prašo paremti pasiūlymus. Taip pat siūlo būti aktyviems ir teikti savus pasiūlymus Valdovų rūmų įrengimo ir panaudojimo klausimais. Valdovų rūmai, kad ir kokie jie pastatyti, yra mūsų ne kartą naikintos civilizacijos ir kultūros simbolis. Juo labiau, negalime būti abejingi, nes Valdovų rūmai pastatyti Tėvynei sunkiu ekonominiu laikotarpiu, už mūsų visų pinigus. Diskusijas užrašė “Lietuvos Sąjūdžio” Kauno skyriaus komendantas Bronislovas Bajorinas