L. Česonienė: „Grigeo“ smūgis – ne tik gamtai, bet ir valstybės institucijoms

  • Teksto dydis:

Tai, kad nenustatytą laiką nevalytos nuotekos iš „Grigeo Klaipėda“ buvo išleidžiamos į Kuršių marias, padarė milžinišką žalą ne tik gamtai, bet ir aplinkosaugos institucijoms, Lietuvos valstybei. Tokią nuomonę turi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto profesorė Laima Česonienė.

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų visame pasaulyje. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) duomenimis, vienas pagrindinių eutrofikacijos (ekosistemos kitimo, sukelto cheminių medžiagų pertekliaus) šaltinių jūros regiono valstybėse yra žemės ūkio veikla. Pagal Helsinkio komisijos 2013 metais patvirtintą Kopenhagos deklaraciją, Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti azoto emisijas į jūrą 19 procentų, arba 8970 tonų, o fosforo – 56 procentais (1470 tonų), lyginant su 1997–2003 metais.

Baltijos jūros baseinas didelis, tačiau vandens apykaita labai lėta – vanduo visiškai atsinaujinti gali per 30 metų. Todėl Baltijos jūra yra ypač jautri į ją patenkančiai taršai. Į jūrą įteka Kuršių marių vanduo, kuris yra beveik gėlas, jo druskingumas siekia apie 8 promiles. Marių vandens tūris yra apie 6 km³. Į marias įteka Nemunas, kuris per metus atplukdo apie 25 km³ vandens. Valstybinio monitoringo duomenimis, ekologinė būklė Kuršių mariose svyruoja nuo vidutinės iki blogos. Ypač bloga būklė – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūros zonoje ir Klaipėdos sąsiauryje.

(VDU nuotr.)

Kokį poveikį gali turėti nevalytų nuotekų išleidimas į hidroekosistemą? Sunku tai prognozuoti neatlikus detalių tyrimų. Tačiau aišku, kad, po bet kokio organinių ir mineralinių medžiagų patekimo į vandenį, vyksta reakcijos, kurių metu naudojamas deguonis. Danijos ir Švedijos mokslininkai nustatė, jog per paskutinius 115 metų vadinamųjų „mirties zonų“, kai deguonies koncentracija mažesnė nei 2 mg/l, plotas Baltijos jūroje išaugo daugiau nei dešimt kartų. Nepakankamas deguonies kiekis sutrikdo visos jūros ekosistemos funkcionavimą, dėl deguonies trūkumo nyksta organizmai, gyvenantys ant jūros dugno.

(VDU nuotr.)

Nevalytos gamybinės nuotekos dažniausiai būna toksiškos. Dalis toksinių medžiagų patenka į žuvis, kurias mes suvalgome. Taip toksinai patenka į žmogaus organizmą Kita dalis toksinių medžiagų nusėda dugno nuosėdose. Pasekmės – sunkiai prognozuojamos.

Daugelis nuotekų valymo įrenginių turi avarinį vamzdį, kuriuo, įvykus avarijai, nevalytos nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką, kad būtų nesustabdytas gamybos procesas ir būtų patirti minimalūs finansiniai nuostoliai. Apskaičiuojama žala gamtai, susimokama už taršą. Tačiau jokie pinigai negali sumažinti jau padarytos žalos gamtai. Nei Kuršių marios, nei Baltijos jūra neturi „avarinio vamzdžio“, patekusi tarša ten kaupiasi.

Daugelio ekologų nuomone, jau pats tokių vamzdžių įrengimas – nusikaltimas gamtai. Juo labiau, kad naudojimasis jais yra nekontroliuojamas. Tai ir parodė įvykiai įmonėje „Grigeo Klaipėda“.

(VDU nuotr.)

Šiuo metu dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo vis daugiau prekybos centrų atsisako pardavinėti įmonės gaminius, vyksta piketai. Tai nėra teisinga, nes žala gamtai jau padaryta. Jeigu įmonė bankrutuos, nebus kam atlyginti žalos. Gauti pinigai turi būti panaudoti aplinkos apsaugos reikmėms. Be to, daugelis prekybos tinkluose pardavinėjamų prekių – iš Kinijos ir kitų šalių, kuriose apie aplinkosaugą iš viso nekalbama. Jokios gamybinės nuotekos nevalomos, atliekos ir šiukšles išpilamos į gamtą, dažnai į upes ir vandenynus



NAUJAUSI KOMENTARAI

:)

:) portretas
Atsibudo persti į vandenį, profesorė....:))))))

nusiimkit

nusiimkit portretas
akinius ,jau 30 metu prixvatinta valstybe ir ji yra visiskai bejege,kas nubaus Alytaus padangu gaisro kaltininka,ar Klaipedoje,nes tik vadovai kalti jie liepe sukinet kranelius,'tikrintojai' viska zinojo ,bet vokelio turinys buvo mielesnis, jie ir kalti nemaziau,bet virsuneliu niekas nepasodins jie is savos hebros 141 no,kurie dirba tik sau ir saviems uabams,nekreipdami demesio i Valstybes ir Tautos interesus.

Jau metų metais teršiama, o ne nuo užvakar

Jau metų metais teršiama, o ne nuo užvakar portretas
Atsako įmonės vadovas už visas šunybes todėl ir yra vadovo pareigos atsakingos o ne sargas ar kitas pagalbininkas, o už pinigus ir velnias šoka, tai kad nėra ko stebėtis.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių