L. Česonienė: „Grigeo“ smūgis – ne tik gamtai, bet ir valstybės institucijoms

  • Teksto dydis:

Tai, kad nenustatytą laiką nevalytos nuotekos iš „Grigeo Klaipėda“ buvo išleidžiamos į Kuršių marias, padarė milžinišką žalą ne tik gamtai, bet ir aplinkosaugos institucijoms, Lietuvos valstybei. Tokią nuomonę turi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto profesorė Laima Česonienė.

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų visame pasaulyje. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) duomenimis, vienas pagrindinių eutrofikacijos (ekosistemos kitimo, sukelto cheminių medžiagų pertekliaus) šaltinių jūros regiono valstybėse yra žemės ūkio veikla. Pagal Helsinkio komisijos 2013 metais patvirtintą Kopenhagos deklaraciją, Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti azoto emisijas į jūrą 19 procentų, arba 8970 tonų, o fosforo – 56 procentais (1470 tonų), lyginant su 1997–2003 metais.

Baltijos jūros baseinas didelis, tačiau vandens apykaita labai lėta – vanduo visiškai atsinaujinti gali per 30 metų. Todėl Baltijos jūra yra ypač jautri į ją patenkančiai taršai. Į jūrą įteka Kuršių marių vanduo, kuris yra beveik gėlas, jo druskingumas siekia apie 8 promiles. Marių vandens tūris yra apie 6 km³. Į marias įteka Nemunas, kuris per metus atplukdo apie 25 km³ vandens. Valstybinio monitoringo duomenimis, ekologinė būklė Kuršių mariose svyruoja nuo vidutinės iki blogos. Ypač bloga būklė – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūros zonoje ir Klaipėdos sąsiauryje.

(VDU nuotr.)

Kokį poveikį gali turėti nevalytų nuotekų išleidimas į hidroekosistemą? Sunku tai prognozuoti neatlikus detalių tyrimų. Tačiau aišku, kad, po bet kokio organinių ir mineralinių medžiagų patekimo į vandenį, vyksta reakcijos, kurių metu naudojamas deguonis. Danijos ir Švedijos mokslininkai nustatė, jog per paskutinius 115 metų vadinamųjų „mirties zonų“, kai deguonies koncentracija mažesnė nei 2 mg/l, plotas Baltijos jūroje išaugo daugiau nei dešimt kartų. Nepakankamas deguonies kiekis sutrikdo visos jūros ekosistemos funkcionavimą, dėl deguonies trūkumo nyksta organizmai, gyvenantys ant jūros dugno.

(VDU nuotr.)

Nevalytos gamybinės nuotekos dažniausiai būna toksiškos. Dalis toksinių medžiagų patenka į žuvis, kurias mes suvalgome. Taip toksinai patenka į žmogaus organizmą Kita dalis toksinių medžiagų nusėda dugno nuosėdose. Pasekmės – sunkiai prognozuojamos.

Daugelis nuotekų valymo įrenginių turi avarinį vamzdį, kuriuo, įvykus avarijai, nevalytos nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką, kad būtų nesustabdytas gamybos procesas ir būtų patirti minimalūs finansiniai nuostoliai. Apskaičiuojama žala gamtai, susimokama už taršą. Tačiau jokie pinigai negali sumažinti jau padarytos žalos gamtai. Nei Kuršių marios, nei Baltijos jūra neturi „avarinio vamzdžio“, patekusi tarša ten kaupiasi.

Daugelio ekologų nuomone, jau pats tokių vamzdžių įrengimas – nusikaltimas gamtai. Juo labiau, kad naudojimasis jais yra nekontroliuojamas. Tai ir parodė įvykiai įmonėje „Grigeo Klaipėda“.

(VDU nuotr.)

Šiuo metu dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo vis daugiau prekybos centrų atsisako pardavinėti įmonės gaminius, vyksta piketai. Tai nėra teisinga, nes žala gamtai jau padaryta. Jeigu įmonė bankrutuos, nebus kam atlyginti žalos. Gauti pinigai turi būti panaudoti aplinkos apsaugos reikmėms. Be to, daugelis prekybos tinkluose pardavinėjamų prekių – iš Kinijos ir kitų šalių, kuriose apie aplinkosaugą iš viso nekalbama. Jokios gamybinės nuotekos nevalomos, atliekos ir šiukšles išpilamos į gamtą, dažnai į upes ir vandenynus



NAUJAUSI KOMENTARAI

:)

:) portretas
Atsibudo persti į vandenį, profesorė....:))))))

nusiimkit

nusiimkit portretas
akinius ,jau 30 metu prixvatinta valstybe ir ji yra visiskai bejege,kas nubaus Alytaus padangu gaisro kaltininka,ar Klaipedoje,nes tik vadovai kalti jie liepe sukinet kranelius,'tikrintojai' viska zinojo ,bet vokelio turinys buvo mielesnis, jie ir kalti nemaziau,bet virsuneliu niekas nepasodins jie is savos hebros 141 no,kurie dirba tik sau ir saviems uabams,nekreipdami demesio i Valstybes ir Tautos interesus.

Jau metų metais teršiama, o ne nuo užvakar

Jau metų metais teršiama, o ne nuo užvakar portretas
Atsako įmonės vadovas už visas šunybes todėl ir yra vadovo pareigos atsakingos o ne sargas ar kitas pagalbininkas, o už pinigus ir velnias šoka, tai kad nėra ko stebėtis.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Trylika klausimų apie nepaprastą gyvenimą viruso sąlygose
    Trylika klausimų apie nepaprastą gyvenimą viruso sąlygose

    Kaip Afganistano karo dalyvis asmeniškai esu gyvenęs ypatingomis sąlygomis, o kaip Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Ekonomikos mokslų daktaras suprantu, kad jas lemia ir gyvenimo kokybę užtikrina paprasti kasdieniai klausimai. Todėl būt...

    16
  • Jau sergame. Tik kuo?
    Jau sergame. Tik kuo?

    Bet koks kalbėjimas apie koronavirusą šiomis dienomis balansuoja ant informacijos ir kliedesių ribos. Feisbuko bendruomenė leidžia įsitikinti, kad lietuviai turi humoro jausmą, tačiau kartais linija tarp to, kas juokinga ir nelabai, irgi labai p...

    7
  • Baimės įkaitai
    Baimės įkaitai

    Bailiai nelaistomi, jie auga patys. Kažkaip panašiai kadaise pasakė vienas žinomas mąstytojas. Bet drąsa nėra baimės neturėjimas. Antrino kitas. Nežinia, ar drąsiai, ar kvailai elgiasi Kauno "Žalgiris", šiandien žengsiantis ...

    1
  • Paskutinis tango Paryžiuje
    Paskutinis tango Paryžiuje

    Audringą 1940 m. gegužę demokratinis Vakarų Europos pasaulis buvo atsidūręs ties absoliutaus žlugimo riba, mat netikėtai pradėtas ir dviem kryptimis vykdytas vokiečių puolimas įkalino šimtus tūkstančių britų, prancūzų ir belgų karių ...

    3
  • Mutuojanti dezinformacija kelia pavojų demokratijai
    Mutuojanti dezinformacija kelia pavojų demokratijai

    Kiek maistinga jūsų dieta? Ne tai, ką valgote, o tai, ką vartojate savo akimis ir ausimis? ...

    1
  • Bausmė – po mirties
    Bausmė – po mirties

    Mirė paskutinysis sovietų maršalas D.Jazovas. Vienas iš tų daugiau nei pusės šimto buvusių sovietų pareigūnų ir karininkų, kurie Lietuvos teismo pernai pripažinti kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltim...

    5
  • Koronaviruso kelionė po Europą kelia vis didesnes problemas
    Koronaviruso kelionė po Europą kelia vis didesnes problemas

    Dar praėjusią savaitę, kai užsikrėtusių koronavirusu Europoje nebuvo daug, atrodė, kad šio viruso padariniai Lietuvos ekonomikai bus maži: manėme, kad virusas tiesioginių nuostolių pridarys tik pramonės bendrovėms, perkančioms būtinus kom...

  • Virusas – kaip metafora
    Virusas – kaip metafora

    Ar jau pasirūpinote apsaugine kauke? Nebeužteko vaistinėje? Nenusiminkite. Jei esate nagingas, tiks ir pasiūta iš senų marškinėlių: būsite ne tik saugus, bet ir madingas – ekologiški drabužiai iš perdirbtos žaliavos ...

    1
  • Nedegantis. Neskęstantis. Neperšaunamas
    Nedegantis. Neskęstantis. Neperšaunamas

    Aplinkos ministerija pagaliau turi nepamainomą vadovą. Nedegamą. Degė „nepamatytos“ padangos Alytuje. Nesudegė. Neskęstantį. Plaukė „nepamatytos“ atmatos iš „Grigeo“ į marias. Nepaskendo. Neperšaunam...

    2
  • Kultūra – sėdmenų lygyje
    Kultūra – sėdmenų lygyje

    Štai ir bakstelėjo yla iš maišo. Paaiškėjo, kad automobilių mokestis nuo 2023-iųjų taps visuotinis, ir kasmet mokėti privalės kiekvienas pensininkas, turintis žiguliuką. Kaip sakė "Leo LT" genijus, o dabar Seimo ...

    8
Daugiau straipsnių