Lagaminai, pilni praeities

Nežinau, kaip jums, bet man oro uostai visuomet sukelia filosofinių pamąstymų. Ten gali stebėti tarsi sutrumpintą ir išgrynintą viso gyvenimo versiją. Už širdies griebiantys atsisveikinimai ir rūpestingi "paskambink, kai atvyksi", apsikabinimai po metų nesimatymo, o kartais elementarus laiko stūmimas nuobodžiaujant. Kad jau laike smarkiai išsitęsė manosios kelionės maršrutas, turėjau laisvų valandų patyrinėti aplinką. Ir kažkaip susimąsčiau, kaip dažnai mes tampomės savąjį bagažą. Ne oro uostuose.

Žmogiškoji logika neretai linkusi į išankstinius nusistatymus, ypač kai kalba pasisuka apie bendravimą su kitais. Ypač kai tas bendravimas – romantinis. Ypač jei tie nusistatymai gimė iš nemalonios patirties. Kažkada nudegė žmogus nuo karštų jausmų, o paskui visą likusį amželį kankina save ir aplinkinius iš baimės, kad tai pasikartos. Taip iki maksimumo padidindamas riziką, kad būtent tai tikrai ir nutiks.

Štai kad ir toji patologinio pavydo tema. Būna, kartą perėję visus patirtos išdavystės pragaro ratus, žmonės tampa tiesiog paranojiški. Naujam mylimajam užtrukus benešant šiukšles, jau įsivaizduoja kaip jis ar ji kažkur užsiima seksu. Antrajai pusei į vonią su savim pasiėmus telefoną jau regi, kaip skambinama meilužiui. Įdėmiau užsižiūrėjus į praeivį tuoj sulauksi kaltinimų "Tai gal ir eik su juo permiegoti!" Teisybės dėlei, kuo ilgiau bendrauji su paranojišku pavyduoliu, tuo realiau, kad vieną dieną tokių minčių iš tikrųjų gali atsirasti.

Arba kentėjusieji, kai juos, bent jau pačių manymu, be jokios priežasties paliko antroji pusė, nusprendžia, kad scenarijus būtinai pasikartos ir taip įsikimba į naują simpatiją, taip neleidžia kvėpuoti dusinančiu dėmesiu ar kontrole, kad žmogui išties kyla refleksas bėgti kuo toliau.

Sunkūs praeities lagaminai tikrai nesiliaus skaudžiai daužyti kojų. Bent jau iki tol, kol suprasime: bausti žmogų už kieno nors kito padarytas šunybes – kvaila ir neteisinga.

O kur dar (dažniausiai) vyrukai, apkandžioti kokios aštriadantės barakudos? Su tolesniame gyvenime atsirandančiomis moterimis jie kartais ima elgtis it tie anekdotiniai suvalkiečiai šykštuoliai. Ir su tokiais bendraujant erzina visai ne tai, kad tenka į pasimatymą imti piniginę. Bent jau aš net nepalaikau tos nuomonės, kad vyras privalo mokėti visur nuo A iki Z. Bet užmuša tas įtarus žvilgsnis – lyg į vagilę. Tarsi gaištum laiką ir energiją, imituotum simpatiją ir viskas tik dėl puoduko kavos.

Bet žanro klasika patyrus nelaimingą meilę yra apskritai nuspręsti atkeršyti priešingai lyčiai – jos nebeprisileisti. Rėkti, kad meilės nėra. Bet kad yra. Ir matyt, pasitaikė labai stipri, jei šitaip skauda. Pabūti su savimi, kol atsiras tikrai patinkantis žmogus – puikus sprendimas, bet, jam atsiradus, nerti į krūmus, mano kuklia nuomone, kvailystė. Aplink draugai tuokiasi, vaikučius gimdo, o tu kartoji it mantrą "meilės nėra" ir sėdi sau vienas kaip pirštas (ar keiti kompaniją kas savaitgalį). Ot atkeršijai! Ot kažką įrodei!

Ir tų, kurie kartą nudegę ima su įtarumu žvelgti į visą priešingą lytį, baisiai daug. Sveika savisauga sveikintina, joje nieko blogo nėra, tačiau peržengti liniją ir į įbristi į manijos vandenis nesunku. Ir ne pyragai tam ar tai, kuris tokiu atveju atsiduria šalia. Nes tuomet moteris ar vyras gali tau nuoširdžiausiai linkėti viso geriausio, o tu tik lauksi surauktais antakiais, kol pakiš kiaulę. O kaip jam ar jai jaustis? Negana to, kad brangus asmuo nepelnytai laiko niekšu, tai dar kasdieniam tavo gyvenimui įtaką vis daro vaiduoklis iš jo praeities.

Būtent tai ir liūdniausia. Kad purvus, kuriuos išgyvenus reikėtų pamiršti ir versti švarų lapą, tempiamės sau iš paskos. Kur ten tempiamės, tiesiog tepliojame jais tą švarų lapą, kol šis tampa juodas. O tada sakom, kad visa knyga brokuota. Užuot atleidę mus įskaudinusiems asmenims arba paprasčiausiai pasiuntę juos velniop, taip suteikiame jiems milžinišką galią. Įduodame į rankas jėgą, vieną kartą pakartinus mums gyvenimą, per atstumą ir be jokių pastangų gadinti jį toliau. Mums ir tiems, kuriems rūpime. O sunkūs praeities lagaminai tikrai nesiliaus skaudžiai daužyti kojų. Bent jau iki tol, kol suprasime: bausti žmogų už kieno nors kito padarytas šunybes – kvaila ir neteisinga. Pastarasis supratimas neateina lengvai, ypač jei dar neseniai naktimis ašarojai į pagalvę. Bet, patikėkite, be sunkaus bagažo lengviau visiems.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AK

AK portretas
Sutikus tokią gerą merginą viskas gali būti lengviau (bent kurį laiką), tik bėda kad jos poretės.

Aaa

Aaa portretas
Kai tave isdave- tai tas pats kad sulauze rankas- atleist gali , o abkabinti jau Ne ( L. Tolstoj)

Xxx

Xxx portretas
Itarus zmogus ne tik uzmusa meile,bet ir save sulosina
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    1
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    8
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    18
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
Daugiau straipsnių