Laikas ruoštis planui B – gyvenimui be naujo valstybės biudžeto

O tai yra ne taip paprasta, jeigu išvis įmanoma.

Konflikto tarp faktinio daugumos vadovo Ramūno Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio ištakos – brangi, bet nesėkminga prezidento rinkimų kampanija, kurią beveik visą finansavo pirmojo vadovaujama partija, o naudą iš esmės gavo tik antrasis.

Išties didelis visuomenės palaikymas pirmajame rinkimų ture S.Skverneliui išaugino ambicijas, po kurių net viešai buvo galima girdėti siūlymus keistis R.Karbauskio vadovaujamai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Tarp eilučių, o, kalbama, ir atvirai vidiniuose partijos renginiuose ta vidinė kaita buvo paaiškinama labai supaprastintai – perrenkant pirmininką ir taikiai vadžias iš Ramūno perduodant Sauliui.

Du vyrai nesusitarė. O geriau informuoti šaltiniai sako, kad ir vieną kitą emocinį palinkėjimą vienam kitam prie mažiau akių yra išsakę.

O kai ambicingi ir svertų turintys vyrai nesusitaria – skiedros lekia. Jau seniai nepatogus R.Karbauskiui Viktoras Pranckietis tapo viešu to liudijimu. Premjero parama ir vieša gynyba privedė prie to, kad Seimo vadovybėje – faktinė opozicija. Ramūnas irgi neliko skolingas. Iš po premjero užuovėjos į Briuselį komandiruota pagrindinė atrama Seimo frakcijoje – Virginijus Sinkevičius.

Premjerą užklupusi liga tapo dar vienu gyvenimišku pagaliu į bendrą Seimo ir Vyriausybės darbą. Ant rankos pirštų skaičiuojami kartai, kai premjeras matytas Seimo rūmuose. O kasdieniame darbe tai reiškia, kad nesuderintos smulkios klaidos kaupiasi ir auga. Nesusikalbėjimai tęsiasi, virsta įtarimais ir neišsakytais kaltinimais.

Geriau informuoti šaltiniai sako, kad ir vieną kitą emocinį palinkėjimą vienam kitam prie mažiau akių yra išsakę.

Tai liudija ir vieši pareiškimai. Štai neseniai į viešumą iškilo vidinės valstiečių frakcijos diskusijos, kur ne eiliniai nariai, o vieni iš lyderių jau atvirai kaltino Vyriausybę sabotuojant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programą, kišant pagalius į sėkmingą 2020-ųjų metų rinkimų į Seimą vežimą.

Ką tai reiškia mums visiems, paprastiems Lietuvos piliečiams?

Pirma, tai reiškia, kad biudžetas nebus patvirtintas. Biudžetas – tai ir valstybės biudžetas, ir socialinio draudimo, ir privalomo sveikatos draudimo fondų, ir savivaldybių. Tad jau šiandien galima ruoštis gyventi 1/12 šių metų išlaidų režimu. Kai kuriais atvejais anksčiau priimti įstatymai leis šiek tiek to nepaisyti (pavyzdžiui, pensijų indeksavimo tvarka numatė privalomus pokyčius ir jais bus vadovaujamasi). Tačiau visur kitur – išlaidų didėjimo pauzė.

Antra, nepatvirtinus biudžeto projekto, konfliktas tarp Seimo daugumos ir Vyriausybės tik aštrės. Ar S.Skvernelis tokiu atveju trauktųsi pats, ar suveiktų Konstitucijoje numatyti saugikliai, ar R.Karbauskis rastų mandagių būdų tai pasiūlyti – klausimas atviras. Beje, ta pati premjero liga gali būti visiems patogus būdas spręsti šią delikačią patinė situaciją.

Trečia, tokia perspektyva nėra vien tik liūdna pasaulio pabaiga. Atvirkščiai, gyvenimas be naujo (didesnio) biudžeto reikš faktinį viešųjų lėšų taupymą. O artėjant jau plikomis akimis matomai naujai ekonomikos krizei šie papildomi "lašiniai" ir optimizuotos valstybės valdymo išlaidos gali būti ir labai teisingas sprendimas.