Sakydamas mes, pirmiausia turiu galvoje jaunus ir sveikus, neturinčius rimtų sveikatos sutrikimų žmones, kuriems koronavirusas nepavojingas arba daugumai atvejų mažai pavojingas gyvybei.

Taigi, jeigu mes norime išsaugoti tuos, kurie turi silpnesnę sveikatą, kurie yra vyresnio amžiaus ir kuriuos virusas šienauja kaip su dalgiu, turėtume elgtis kur kas atsakingiau ne tik mes, paprasti piliečiai, bet ir mūsų valdžia. Dabar man valdžios elgesys atrodo labai hipokritiškas, vienu metu ir didinami draudimai, griežtinami reikalavimai, kaip Damoklo kardas virš galvos pakibusi komendanto valanda, sąvoka neleistinas būriavimasis taikomas jau trijų asmenų grupei ir kartu beveik visų didžiųjų miestų aikštėse rengiamos Kalėdų eglučių įžiebimo šventės, lydimos dar ir fejerverkų.

Žvelgiant į istorijos raidą, galime pastebėti, kad kiekvienai kartai tenka sunkių išbandymų.

Suprantama, kad žmonės pavargę nuo pasaulį krečiančios COVID-19 pandemijos, nuo baimės susirgti, pavargę nuo įvestų apribojimų, nuo to, kad negali gyventi įprasto, nusistovėjusio gyvenimo.

Tačiau, kita vertus, mes turime suprasti, kad privalome iškęsti laikinus sunkumus, norėdami išsaugoti silpnuosius: savo tėvus, senelius ar tiesiog visus kitus, turinčius sveikatos problemų, mūsų piliečius.

Žvelgiant į istorijos raidą, galime pastebėti, kad kiekvienai kartai tenka sunkių išbandymų – vieniems revoliucija, kitiems karas ir okupacija, trėmimai.

Taigi, mano manymu, turėtume dėkoti Dievui, kad mums bent kol kas kliuvo tik toks išbandymas, pasisemti kantrybės nugalėti virusą ir saugoti labiausiai pažeidžiamus mūsų visuomenės narius.