Lietuvai trūksta verslo pragmatizmo

Lietuvos geografinė padėtis – tarp Rytų ir Vakarų Europos – gali tapti ir pranašumu, ir trūkumu valstybei ir jos verslui. Ar išmintingai pasinaudojame savo galimybėmis?

Dėkinga geografija

Apie tai diskutavo Ūkio banko valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis ir Lietuvoje viešėjęs Pasaulio banko ekonomistas Trumanas Packardas.

Ūkio banko valdybos pirmininkas G.Ugianskis diskusiją pradėjo nuo dvejopo požiūrio į Lietuvos padėtį – neretai mūsų šalis pozicionuojama kaip vartai tarp Rytų ir Vakarų. "Viena vertus, ši "perėjos" padėtis istorijoje lėmė ne vieną dramatišką įvykį, tarkime, regiono okupacijas. Tačiau geografiškai regionas yra patrauklus verslui, nors, gali būti, ši pozicija nėra tikslingai, racionaliai išnaudojama", – mano lietuviško banko vadovas.

p>Pasaulio banko ekonomistas T.Packardas, dirbantis Didžiojoje Britanijoje, atkreipė dėmesį, kad pasaulio ekonomikos žemėlapį šiandien dalijasi trys didžiausi regionai: Šiaurės Amerika, Vakarų Europa ir Šiaurės Rytų Azija. "Aš įsitikinęs, kad Lietuva su kaimynėmis atliko puikų darbą ir išnaudojo savo geografinius pranašumus, nes per palyginti neilgą laiką sugebėjo priartėti prie vieno ekonomiškai didžiausių ir įtakingiausių pasaulio regionų – Vakarų Europos", – atkreipė dėmesį ekspertas iš Didžiosios Britanijos. Jis pritarė Ūkio banko vadovui, kad Lietuvos, esančios ant vieno ekonomiškai stipriausių pasaulio regionų slenksčio, išties palanki geografija. "Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jūsų šalies augimas lėtas ir skausmingas, bet juk tai tetruko vos porą dešimtmečių. Mano nuomone, žvelgiant į šiuos pokyčius istoriniame kontekste, padirbėta itin stipriai, puikiai susidorota su ekonominiais iššūkiais", – mano T.Packardas.

Būtina integracija

G.Ugianskis teigė manantis, kad šis gana trumpas ekonomikos pokyčių laikotarpis lėmė ir kitą nuolat diskutuojamą Lietuvos padėties aspektą – buvimą nuolatinėje Rytų ir Vakarų įtakos zonoje. "Neretai atsitinka taip, kad verslo santykiai politizuojami, priklausomai nuo tos teritorijos, kurioje jie plėtojami", – teigė Ūkio banko vadovas.

Tačiau T.Packardas sakė manąs, kad jau vien regiono "įžengimas" į Europą – itin rimtas ir svarbus žingsnis, taigi sprendimas kur link eiti, kokios įtakos tikėtis, jau yra padarytas. Todėl nepagrįstos baimės turėtų šaliai nebetrukdyti.

"Žvelgiant į ekonomikos koncentraciją pasaulyje, užimate poziciją tarp Vakarų Europos ir Šiaurės Rytų Azijos. Tai teritorija, kuri palyginti "tuščia" ekonomiškai. Kadangi prekybos mastas tarp Vakarų Europos ir Rytų Azijos siekia milijardus, ekonominiams Vakarų Europos santykiams su Centrine Azija tenka mažiau nei vienas procentas šios sumos. Išnaudojant tokią situaciją, šansai Centrinei Azijai, Rytų Europai, taigi ir Baltijos regionui, būtų neriboti", – mano Pasaulio banko ekspertas.

Pokalbio dalyviai sutarė, kad itin svarbu susidoroti su integracijos iššūkiais Baltijos regione ir žvelgti į jį kaip į vieną ekonomiką. "Tarkime, šiandien sudėtinga iš Vilniaus patogiai važiuoti į Rygą. Taip pat pastebiu išties didelius šalies regionų skirtumus – išsilavinimo galimybės, infrastruktūros vystymas ir pan. Todėl galbūt tai būtų kitas iššūkis integracijai – mažinti atotrūkį tarp regionų Baltijos valstybėse", – iškėlė naują problemą Pasaulio banko ekspertas.

G.Ugianskis atkreipė svečio dėmesį į pastaruoju metu itin diskutuojamą klausimą, kad Lietuva ir Baltijos regionas tėra gerai kvalifikuotos, bet pigios darbo jėgos šaltinis Vakarų pasauliui. "Dar daugiau: užsienio bendrovės, taupydamos ir ieškodamos aukštos paslaugų kokybės, perkelia savo įmones čia. Mes stengiamės būti konkurencingi – išsilavinę, nebrangiai mokami, su dideliu inovacijų potencialu", – teigė lietuviško banko vadovas.

Svečias pritarė šiai minčiai ir sakė pastebįs, kad šis konkurencinis Baltijos šalių pranašumas šiandien susiduria su iššūkiais. "Greta šių pranašumų vertėtų konkuruoti ir geografine padėtimi, tarkime, vystant gerą susisiekimą. Uždavinys tai išnaudoti tenka politikams ir vyriausybėms. Taigi jūsų pozicija "tarp" Rytų ir Vakarų – jokiu būdu ne problema, o vien tik galimybė", – sakė britų ekspertas.

Įveikti praeities baimes

G.Ugianskis teigė manąs, kad Baltijos šalys, atsikračiusios Rytų priklausomybės, šiandien susiduria su dviprasmiška realybe – viena vertus, siekia ekonominio bendradarbiavimo, kita vertus – bijo Rytų politinės įtakos. Dažnai šioje vietoje stokojama paprasčiausio verslo pragmatizmo. Jo trūksta ir bandant konkuruoti Vakarų rinkose, kurios į mus vis dar žvelgia rezervuotai.

T.Packardas mano, kad tai susiję su nuostatomis, kurioms pakeisti reikia laiko. "Baimė bendradarbiauti su Rytais, be jokios abejonės, susijusi su okupacijų patirtimi, tai suprantama, pateisinama. Tačiau pasaulis šiandien kitoks. Gyvename tarptautinių taisyklių pasaulyje, kurių nesilaikant visuomet laukia tam tikri padariniai. Rizikos vis mažiau, savarankiškumo paisoma, jis ginamas, jei tai pažeidžiama, yra aiškios sankcijos. Ekonominei integracijai sąlygos šiandien yra draugiškesnės, saugomos tarptautinių susitarimų", – pabrėžė ekspertas.

Jo nuomone, Lietuvoje reikėtų drąsiau kalbėti ir apie ekonominę integraciją į Rytų pusę. "Tai padėtų jūsų šaliai, kaip ES narei, didinti prekybos apimtį su Rusija ir kitomis Rytų valstybėmis", – teigė T.Packardas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    13
  • Putinai kyla į paviršių
    Putinai kyla į paviršių

    Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...

    8
  • Juoda – tai balta
    Juoda – tai balta

    Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...

    4
  • Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
    Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...

  • Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas
    Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas

    Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...

    4
  • Rinkimų kampanija lygi nuliui
    Rinkimų kampanija lygi nuliui

    Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...

    7
  • Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?
    Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?

    Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...

    3
  • (Ne)reikalingos knygos
    (Ne)reikalingos knygos

    Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien  bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...

  • Vagių ir šliundrų sovietai
    Vagių ir šliundrų sovietai

    Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...

    19
Daugiau straipsnių